Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (12)
Ženevos derybos
AP/Scanpix / Ženevos derybos

Diplomatijos triumfas Ženevoje: galima tikėtis ramesnių Velykų

Rusija pagaliau sutiko neberemti Rytų Ukrainos separatistų. Diplomatinės derybos Ženevoje tapo proveržiu, kuris galbūt sumažins Ukrainoje tvyrančią įtampą.

Ženevos deklaracija, kurią pasirašė Europos Sąjunga (ES), JAV, Ukraina ir Rusija – tai puiki žinia dėl taikos prieš Velykas, kurias šiais metais kartu švęs katalikai ir stačiatikiai. Dabar viskas priklausys sprendimų, kurie bus priimti artimiausiomis dienomis, rašo DW.

Veiksmai, kurių turėtų būti imtasi, apima saparatistų ir kitų neteisėtai suformuotų grupuočių Ukrainoje nuginklavimą bei administracinių pastatų Rytų ir Pietų Ukrainoje sugrąžinimą. Visos derybų pusės, įskaitant ir Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, sutarė dėl būtinybės mažinti įtampą Ukrainoje. Tai rimtas proveržis, galintis numalšinti tvyrančią įtampą. Ukraina pasižadėjo įtraukti į konstituciją punktą, jog turi būti atsižvelgiama į rusakalbei Ukrainos gyventojų daliai rūpimus klausimus. Ukrainos radikalių pažiūrų dešinieji turi sudėti ginklus, o dėl visų antisemitizmo atvejų bus pradėti tyrimai.

Ypatingos svarbos turi S. Lavrovo pažadas, kad Rusija nesiųs karinių dalinių į Rytų Ukrainą. Nors S. Lavrovas Ženevoje pasirodė netikėtame taikos šalininko vaidmenyje, vis dėlto jis nepripažįsta Kijevo vyriausybės kaip teisėtos buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasekėjos. Galbūt rusai pagaliau suvokė, kad nepastovi ir ekonomiškai chaotiška Ukraina ilgalaikėje perspektyvoje taps labiau nuostolinga nei naudinga Rusijai. JAV ir ES tai kartoja jau ne vieną savaitę ir, atrodo, Rusija pagaliau tai išgirdo.

Taip pat sveikintinas gautas Rusijos pritarimas tam, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) stebėtų įtampos mažinimo bei nuginklavimo procesą Ukrainoje. Tai reiškia, kad ES bent kuriam laikui gali atidėti planus taikyti ekonomines sankcijas. ES oficialūs asmenys pajautė palengvėjimą supratę, kad ES neturės priimti sprendimų, kurie galėtų padalinti ES į skirtingas stovyklas. Taip pat pavyko išvengti tiesioginio gamtinių dujų ir naftos tiekimo nutraukimo pavojaus. ES ketina aptarti energijos išteklių tiekimo klausimus su Rusija ir Ukraina bei konsultuotis dėl Ukrainos skolų apmokėjimo.

Be jokios abejonės, tai demokratijos pergalė, tačiau ji kainavo daug. Krymas šiuo metu priklauso ir toliau priklausys Rusijai. JAV, ES ir Ukraina tylomis susitaikė su neteisėtu Krymo užėmimu, kuris Ženevos deklaracijoje nėra minimas. Ukrainos krizė sugriovė pasitikėjimą tarp Vakarų ir Rusijos. Pasitikėjimo atkūrimas užtruks ilgai ir vyks lėtai, o strateginė partnerystė, kurią ES vylėsi išvystyti su Rusija ne vieną dešimtmetį, atidėta į šalį neapibrėžtam laikui.

Anot S. Lavrovo, Rusija tikisi, kad Ukraina išliks neutrali ir neprisijungs prie jokių karinių sąjungų. Šį pažadą duoti sudėtinga nebuvo, nes Ukrainos vyriausybė net neketino žengti šio žingsnio. JAV prezidentas Barackas Obama taip pat pareiškė, kad NATO nėra nusitaikiusi į Ukrainą. Dabar Rusijai atėjo laikas atšaukti 40 tūkst. karių šių metu dislokuojamų prie Ukrainos sienos, o NATO – sušvelninti toną. Ilgalaikis NATO karinių pajėgų dislokavimas, pavyzdžiui, Lenkijoje, be jokios abejonės, turėtų būti nutrauktas neribotam laikui.

Prieš prasidedant deryboms Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad sprendimai, kurie bus priimti, turi būti ryžtingi, tvirti ir išmintingi. Galima teigti, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti. Jei Ženevoje priimti susitarimai bus įgyvendinami sparčiai, galima tikėtis ramesnių Velykų. S. Lavrovas Ženevoje pareiškė, kad tik patys ukrainiečiai turėtų spręsti savo likimą. Lieka tik tikėtis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažvelgs į situaciją taip pat. Ar Krymas numalšino troškimą valdyti?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA