Kaip rašo www.euobserver.com, daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė teismo patvirtinimas, jog asmenys, tėvynėje persekiojami dėl lytinės orientacijos, sudaro atskirą socialinę grupę taikant Ženevos konvenciją ir ES teisės aktus.
Taip pat pažymima, jog teismas nustatė, kad valstybės vertinamos kaip persekiojančios homoseksualus tik tu atveju, jei prieš juos taikomos sankcijos.
Tačiau kitam svarbiam su šiuo teismo sprendimu susijusiam aspektui nebuvo skirta pakankamai dėmesio.
Kai kuriose ES valstybėse prašančių prieglobsčio atžvilgiu taikoma labai keista praktika: gėjams ir lesbietėms patariama slapstytis, elgtis diskretiškai ir santūriai dėl savo homoseksualumo tam, kad išvengtų persekiojimo.
Tokių asmenų prašymai suteikti prieglobstį atmetami ir jie dažniausiai išsiunčiami atgal į tėvynę.
Europos Teisingumo Teismas išaiškino, jog iš netradicinės seksualinės orientacijos asmenų, prašančių prieglobsčio bei išvykstančių iš tėvynės dėl persekiojimo baimės dėl savo seksualinės orientacijos, negali būti tikimasi „slėpti homoseksualumo tėvynėje ar savęs ribojimo.“
Tai atitinka teisingą ir visapusišką „atskiros socialinės grupės“ sąvokos interpretaciją, kuri, remiantis ES teisės aktais, apibūdina asmenis, kuriuos vienija „esminė jų asmenybės savybė (...), kurios jie negali būti verčiami atsisakyti“.
Pasaulyje vis dar yra 76 valstybės, kuriose pilnamečiai asmenys baudžiami už abiejų pusių sutikimu paremtus tos pačios lyties atstovų seksualinius santykius, penkiose valstybėse už tai taikoma mirties bausmė.
Tikimasi, kad ši teismo nutartis padarys galą visiškai nepagrįstai ir žeminančiai tvarkai kai kuriose ES šalyse, kur homoseksualiems prieglobsčio prašantiems asmenims patariama mažiau demonstruoti savo homoseksualumą, būti diskretiškais bei „saugiai“ gyventi savo gimtinėje.