Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Borisas Tadičius

B.Tadičius: ką bedarytų Rusija, ES privalo tęsti Rytų partnerystės politiką

Ką bedarytų Rusija, Europos Sąjunga (ES) privalo tęsti Rytų partnerystės politiką ir nepasiduoti, kitaip ES praleis strateginį momentą ir netaps pasauline žaidėja. „Labai svarbu į tai atsižvelgti artimiausius 20 metų. Taip aš vertinu šią situaciją“, - patikino buvęs Serbijos prezidentas bei vienos iš didžiausių šios valstybės partijų garbės pirmininkas Borisas Tadičius.

„Freedom House“ surengtos konferencijos Vilniuje metu, B. Tadičius pasidalino savo pamąstymais dėl europietiškosios Rytų partnerystės iniciatyvos, tarpusavio ryšių tarp ekonomikos ir žmogaus teisių politikos, Rusijos įtakos bei Rytų partnerystės svarbos bendrajai Europos ateičiai.

- Serbija deklaruoja savo norą tapti ES nare, tačiau tuo pačiu metu patiria augančią Rusijos įtaką, o tai ją suartina su Rytų partnerystės valstybėmis. Kokia Serbijos pozicija dėl Rytų partnerystės iniciatyvos?

- Serbija reiškia didelį norą bei turi dideles perspektyvas tapti ES nare. Rytų partnerystė labai svarbi ES. Kaip per konferenciją sakė Pavolas Demesas, šiuo metu Centrinės ir Rytų Europos regione yra keletas aljansų: Višegrado grupė, Baltijos šalys, Vakarų Balkanai ir Rytų partnerystės šalys. Nepaisant regioninių skirtumų, mus jungia tam tikri istoriniai aspektai bei panaši patirtis.

Struktūrinės šių susivienijimų reformos, siekiant nuoseklaus vystymosi ir geriausių sąlygų užtikrinimo, mūsų piliečiams labai svarbūs.

Norėdama tapti kandidate stoti į ES, kiekviena valstybė turi praktiškai parodyti savo pasirengimą atitikti tam tikrus kriterijus. Serbija formaliai juda šia linkme, aš norėčiau, kad mano šalis taptų kita Vakarų Balkanų regiono ES valstybe nare po Kroatijos. Nors ne visada mūsų nuomonės ir elgesio stilius sutampa, tai įrodo ketinimus tapti ES šalimi nare.

Kalbėdami apie Rytų partnerystę, matome skirtingas valstybes. Baltarusija laikosi atskirai, Armėnija šiuo metu priima sprendimą judėti Eurazijos Sąjungos link, Moldova atsidūrusi labai sudėtingoje situacijoje, todėl jai nepavyksta atsidurti arčiau ES, nes vykdo reformas, kurių turi būti imtasi.

Mano nuomone, Ukraina svarbiausia šalis, tačiau niekas nežino, koks bus šios valstybės galutinis strateginis sprendimas. Lieka Azerbaidžanas ir Gruzija. Azerbaidžanas labai svarbus Europai dėl energetikos. Gruzija šiame kontekste svarbi savo geostrategine pozicija, ši šalis tiesia dujotiekius. Kalbant realistiškai, kiekvienas, galvojantis tik apie žmogaus teises ir ignoruojantis ekonomikos ir energetikos faktorių, atsiduria labai sudėtingoje situacijoje subalansuoto sprendimo priėmimo prasme. Todėl aš visada kreipiu dėmesį į visus šiuos faktorius.

- Kai kurių nuomone, principai ir žmogaus teisės – tai svarbiausia, kuo turėtų rūpintis ES ir Rytų partnerystės šalys. Kitų argumentų esmė ta, kad per ekonominį bendradarbiavimą šios valstybės priartės prie ES standartų. Kaip suderinti šiuos argumentus?

- Išaugau tarp disidentų, mano tėvas buvo buvusios Jugoslavijos disidentu Josipo Brozo Tito laikais. Aš stipriai surištas su žmogaus teisių vertybėmis bei panašiais klausimais. Tačiau aš taip pat buvau prezidentu, o mano patirtis sako, kad tie, kas galvoja, jog svarbios tik vertybės, negali turėti tvirtos politikos. Tačiau raginu visus būti realistiškais tam, kad būtų rastas sprendimas ginti kiekvienos nacionalinių, religinių, Lesbiečių, gėjų, transseksualų ir biseksualų (LGTB) bendruomenių vertybes ir žmogaus teises, bet tuo pačiu ir kreipti dėmesį į ekonomikos faktorių. Jei ignoruosime šiuos dalykus arba vieną iš jų, susidarys labai sudėtinga situacija, dėl kurios bus nepaprasta rasti kelią žmogaus teisių gynimo link.

- Kaip vertinate Rusijos faktorių šioje iniciatyvoje?

- Rusija – didžiulė valstybė, ji elgiasi atitinkamai. Buvau nedidelės valstybės prezidentu, plėtodamas santykius su ES susidūriau su šiuo didžiulės valstybės faktoriumi. Turime suprasti, kad Rusija kartais turi elgtis kaip didelė valstybė, turint omenyje jos atsakomybę už lyderystę.

Tuo pačiu verta pastebėti, kad Rusija per daug informuota dėl ES siekių Rytų partnerystės atžvilgiu. Rusija norėtų apginti savuosius interesus šiose valstybėse. Taip pat ji pageidautų sustiprinti daromą įtaką šiose valstybėse, ne tik jose, bet ir Šiaurės Balkanuose bei visur pasaulyje. Taip daro JAV Ramiojo vandenyno ir kituose regionuose.

Tačiau kalbant apie Rytų partnerystės ateitį, Rusijos įtaka labai reikšminga. ES turėtų rimtai į tai atsižvelgti bei pamėginti įtikinti Rusiją, kad Rytų partnerystė nenukreipta prieš ją. Kitokiu atveju ES bus sudėtinga vykdyti nuoseklią ir sėkmingą politiką Rytų partnerystės regione.

Pabaigai norėčiau pasakyti, jog kokia bebūtų Rusijos pozicija, ES privalo tęsti Rytų partnerystės politiką bei mėginti įtikinti Rusiją, kad Rytų partnerystė nėra nukreipta prieš ją. Kitokiu atveju ES praleis strateginį momentą ir netaps pasauline supergalia. Tai labai svarbu artimiausiais dvidešimt metų, taip vertinu situaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA