Flamandai ir valonai grasina atsiskirti sienomis, iš Prancūzijos selektyviai remiama viena tautinė mažuma – štai kokį įvaizdį pasaulyje šiuo metu kuria Europa.

Belgija klimpsta į politinę ir identiteto krizę. Ar tai tik jos pačios istorijos tęsinys, ar ūmios Europos krizės ekstremalus atspindys? Kaip gali Briuselis išlikti Europos Sąjungos sostine, jei liausis buvęs vienos iš sąjungos valstybių narių sostine?

Ar Belgija, 1830 m. įkurta valonų elito, kai juos parėmė Prancūzijos karalius Liudvikas Pilypas, dar sugebės išlikti viena tauta, net jei juos dar vienija monarchijos stabilumas, kolonijinė imperija – ir futbolas?

„Flamandai ir valonai turi tiek pat bendra kaip eskimai ir musulmonai“ - tokie flamandų bei jiems atsakančių valonų pasisakymai Prancūzijos televizijoje apie Belgijos (ne)vieningumą verčia susimąstyti apie visos Europos identitetą. Ką daryti, norint išsaugoti Belgiją?

Ne laikas dabar vėl gaivinti gerai žinomas iki dabartinės padėties atvedusias priežastis: neatsakingą vienos pusės aroganciją, kitos žeminimą, pranašumo ir nepilnavertiškumo kompleksų svyravimus tarp abiejų bendruomenių, Briuselio problemos sudėtingumą, politikų, kurie, patys pakankamai nesitapatindami su valstybe, nesugeba atgaivinti šalies, „išdavystės“ – visa tai jau yra išsakyta. Jei šalies gyventojai daugiau nebelaikys savęs belgais, Belgija bus mirusi.

Atrodo, kad Belgijos ir Europos krizės papildo viena kitą ir veda į aklavietę. Kuri kuriai daro įtaką, sunku pasakyti. Tačiau, jei būtų sukurtos naujos Flamandų ir Valonų respublikos, tai suteiktų postūmį ir Katalonijos ir Škotijos separatistams.

Realybėje Belgijos troškimas – o gal susitaikymas – suskilti Europai būtų katastrofiškas. Tokia, kokia dabar yra, Europa nesugebėtų įkvėpti belgams noro gyventi drauge.

Vis dėlto, koks jų likimas belauktų, flamandai ir valonai visvien turėtų išlikti europiečiais, tai yra, nešališkais piliečiais, gerbiančiais vieni kitus. O jei dar liko tokių, kurie save laiko belgais, dabar Belgijos labui – ir visos Europos labui – pats laikas jiems prabilti, skubiai ir garsiai.