Apie savo darbo specifiką ir tai, kas galėtų padėti atkurti žmonių pasitikėjimą ES institucijomis, ji papasakojo specialiame interviu MyEP.

- Kaip galima būtų apibrėžti Europos Ombudsmeno pagrindinę funkciją?

- Europos Ombudsmenas priima skundus iš piliečių, gyventojų, verslo struktūrų dėl netinkamo institucijų administracijų darbo, prasto gydymo įstaigose ir panašiai, tai nėra susiję su valstybėmis narėmis, tik su Europos institucijomis. Europos Ombudsmenui galima pateikti skundus dėl bet kurios ES įstaigos darbo.

Kiekvienais metais Europos ombudsmenas gauna apie 2 500 skundų iš piliečių, įmonių, nevyriausybinių organizacijų, universitetų, savivaldybių ir kitų subjektų.

- Europos ombudsmene jūs dirbate vos kelis mėnesius. Ką pavyko pasiekti per tą laikotarpį?

- Prieš kelias savaites Europos Parlamentui (EP) pristačiau savo pranešimą, susijusį su „Frontex“, ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra. Mes atlikome tyrimą, kaip „Frontex“ įgyvendina savo įsipareigojimus, atsižvelgdama į pagrindines teises. Jiems puikiai sekėsi, tačiau buvo viena rekomendacija, kurią jie atsisakė įgyvendinti – įvesti skundų nagrinėjimo tvarką organizacijose. Taigi, šioje vietoje žmonės jaučia, kad „Frontex“ pažeidžia žmogaus teises.

„Frontex“ atsisakė atsižvelgti į rekomendacijas, nes neva už žmogaus teisių pažeidimus atsakingos valstybės narės, o ne ši agentūra. Tačiau mes manome, kad yra teisinga, jog žmonės turėtų galimybę pareikšti skundus institucijai.

Bet kokiu atveju, aš perskaičiau pranešimą EP ir sulaukiau didelio palaikymo, kad „Frontex“ turėtų atsižvelgti į mūsų rekomendacijas.

Taip pat mums pavyko pasiekti rezultatų taip vadinamo „sukamųjų durų“ fenomeno atveju, t. y. kai vyresnieji ES pareigūnai gali palikti savo darbą institucijoje ir pereiti dirbti į privačią įmonę ir gali kilti tam tikras interesų konfliktas, kadangi jie turi labai daug žinių apie vidinius dalykus ir gali perduoti jas įmonei. Todėl yra tam tikros taisyklės ir reglamentai, susiję su tuo, pavyzdžiui, kiek turi praeiti laiko, kol ES pareigūnas galės įsidarbinti tam tikrame sektoriuje, arba kaip ilgai reikia laukti, kol galėsi taikyti lobizmą savo buvusiems kolegoms iš ES institucijų.

 
Europos ombudsmenė Emily O'Reilly

- Kas Jums yra sudėtingiausia, pradėjus eiti naujas pareigas?

- Man sunkiausia buvo pažinti institucijas. Juk kai esi nacionalinis ombudsmenas, tu esi tos pačios kultūros, istorijos ir politikos dalis, o šiame darbe viskas kitaip. Kažkas turi nusiskundimą kuria nors institucija - gerai, tada reikia pažinti, kokia tai institucija ir ką su ja reikia daryti, išsiaiškinti, kokia gi jos istorija? Tu patenki į visai kitą erdvę, multikultūrą. Čia viskas daug labiau komplikuota nei namuose, taigi, man buvo sunkiausia pažinti institucijas.

Taip pat didelis iššūkis, kaip suderinti institucijų įsipareigojimus piliečiams ir pareigas, kurios apibrėžtos įvairių sutarčių ir pagrindinių teisių. Man netenka išradinėti būdų, kaip institucijos turi pasielgti, bet reikia užtikrinti, kad jų veikla atitiktų visus standartus.

- Ar Europos Ombudsmenas gauna kokių nors neįprastų skundų?

- Kartais tenka susidurti su neįprastomis situacijomis. Pavyzdžiui, neseniai mes turėjome skundą dėl Europos personalo atrankos tarnybos. Vyko konkursas dėl darbo ES, kurį organizavo ši insitucija, ir egzamino metu už durų vyko statybos darbai, kurie kėlė didelį triukšmą. Kandidatai turėjo tam tikrų nepatogumų ir tie, kas egzaminą laikė kitą dieną, turėjo palankesnes sąlygas jį išlaikyti gerai. Taigi, vienas iš kandidatų pateikė skundą, kurį mes ir nagrinėjame.

Dar vienas įdomus skundas – didelio tyrimo dėl Europos medicinos agentūros dalis. Jo esmė – vieša prieiga prie klinikinių duomenų – apie farmacines įmones ir vaistus. Kaip motina, turinti penkis vaikus, visą gyvenimą aš sprendžiu, kokius vaistus duoti vaikams, tai visų tėvų pareiga. Labai svarbu, kad medicinos srityje viskas būtų skaidru. Ombudsmeno tyrimas parodė, kad Europos medicinos agentūra turėtų būti skaidresnė, tačiau farmacininkai su tuo nesutinka, todėl kreipiasi į teismą ir mums teks jame dalyvauti.

- Ombudsmenas susijęs su piliečiams palankia politika. Kaip reikėtų suprasti tokią politiką?

- Europos Ombudsmeno idėja kilo iš piliečių iniciatyvos pagal Mastrichto sutartį, kad Europa turėtų būti palankesnė piliečiams.

Man patinka, kad Ombudsmenas nutiesia tiltą tarp žmonių ir institucijų, gali nuskambėti kiek sentimentaliai, bet man labai patinka būti tokios įstaigos žmogiškuoju veidu ir parodyti, kad piliečiai gali kalbėti tiesiogiai su institucijomis per mano biurą, kuris kuria balansą ir suteikia visiems vienodas galimybes.

Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad Ombudsmenas skatina institucijų atskaitomybę prieš piliečius.

- Ar Ombudsmenas gali padėti sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga?

- Manau, kad tai labai sudėtinga užduotis, didžiulis iššūkis valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei. Ombudsmenas turėtų padėti paskatinti žmonių pasitikėjimą institucijomis, padrąsinti juos teikti skundus, kad viskas būtų skaidriau. Žmones reikia gydyti atviru ir sąžiningu būdu, kad tas pasitikėjimas būtų atgautas.


 
Europos ombudsmenė Emily O'Reilly ir Europos Parlamento informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė


- 2013-ieji buvo paskelbti piliečių metais. Ką reikėtų padaryti, kad kiekvieni metai būtų piliečių?

- Aš sutinku su eurokomisare Viviane Reding, kad kiekvieni metai turėtų būti piliečių. Institucijų dėmesys turėtų būti sutelktas į piliečių poreikius. Tačiau dabar labai svarbu suprasti, kad artėja ypatingas metas – po šešių mėnesių vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir niekas labiau nepaskatina politikų įsiklausyti į piliečių poreikius, kaip supratimas, kad tie piliečiai sprendžia jų likimą.

Tad artimiausiu metu politikai tikrai atsižvelgs į tas problemas, su kuriomis susiduria ES piliečiai, jų pastangos įkvėps ir institucijas atsižvelgti į tai, o mano biurui taip pat bus puiki galimybė priimti daugiau skundų ir siekti skaidrumo.

Ombudsmenui tai šansas ne tik padėti institucijoms ir piliečiams, bet ir galimybė parodyti mūsų potencialą ir galią.

- Pabaigai, norėčiau paklausti, koks Jūsų įspūdis apie Lietuvą, kuri dabar jau baigia pirmininkavimą ES Tarybai?

- Tiesą pasakius, tai pirmoji ES valstybė-narė, kurioje aš lankausi kaip ombudsmenė. Vilnius yra nuostabus ir mielas miestas. Apie Lietuvą jau nemažai sužinojau, nes jį perėmė pirmininkavimą iš Airijos. Lietuviai aktyviai pusę metų ruošėsi pirmininkavimui Dubline. Airija tokia pat maža kaip ir Lietuva ir, manau, kad tokiais atvejais mažos šalys turi galimybę parodyti, kad jos gali atlikti tokį pat didelį darbą, kaip ir didžiosios valstybės.

Vizito Lietuvoje metu buvau labai sujaudinta, kai per konferenciją buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame įamžinta lietuvių kova už nepriklausomybę. Tai neįtikėtina, kiek Jūsų šalis pažengė per tą laikotarpį, kai iškovojo laisvę. Linkiu Lietuvai ko geriausios kloties.