Z.Balčytis: 2010-ieji buvo svarbių sprendimų metai

2010–ieji ES politikoje buvo intensyvūs: pokyčiai energetikos politikoje suteikė pasitikėjimo toms šalims, kurios iki šiol yra izoliuotos ir priklausomos nuo vieno tiekėjo (kaip Baltijos šalys), išsiveržusio Islandijos ugnikalnio kontekste turėjome galimybę išryškinti savo geležinkelio vėžės ir mūsų atotrūkio nuo ES sistemos problemą, finansų srityje pagreitį įgavo finansų priežiūros mechanizmo kūrimas, ėmė skintis kelią ES reitingų agentūros ir nuosavo valiutos fondo įsteigimo idėjos.

Terminas energetiniam saugumui – 2015 m.

Kalbant apie 2010 m. pasiekimus ES politikoje neatsitiktinai norisi pradėti nuo energetikos, ne tik dėl to, kad ši šaka tiesiogiai susijusi su nacionaliniu saugumu, ekonomikos konkurencingumu ir žmonių gyvenimo kokybe, bet ir todėl, kad čia pasiekta daugiausiai ryškiausių pokyčių ir įvardintas konkretus terminas, iki kada Baltijos šalių energetinės priklausomybės turi nebelikti.

Labai svarbus precedentas ateities ES energetikos politikai įvyko Lenkijai ir Rusijai bandant dvišale sutartimi susitarti dėl dujotiekio Jamalas – Europa eksploatavimo. Tuomet, po viešai išreikšto nepasitenkinimo, kad strateginio objekto eksploatavimo perdavimas vienai valstybei prieštarauja ES energetikos politikai, Europos Komisija sureagavo ir pareikalavo sutarties nuostatas pakeisti.

Lenkija sutarties sąlygas pakeitė, jos terminai sutrumpėjo bei atsirado įsipareigojimas sąžiningomis sąlygomis prie vamzdyno prileisti vartotojus iš kitų ES valstybių.

Po ilgų diskusijų sulaukėme EK komunikato dėl ES energetikos strategijos iki 2020 m. Jame įtvirtinti visos ES, taip pat ir Baltijos šalių, elektros, dujų ir naftos infrastruktūros projektai bei poreikiai, atsižvelgiant į dabar egzistuojančias problemas. Ne tik įvardinta, bet ir nustatytas konkretus terminas, iki kada Baltijos regiono energetinės izoliacijos turi nebelikti – tai 2015 m. Taip pat ES energetikos strategija uždegė žalią šviesą suskystintų dujų terminalo statyboms Baltijos šalyse ir taip iškėlė uždavinį susitarti, kad šis objektas būtų statomas Klaipėdos uoste.

Strategijoje daug dėmesio skiriama atsinaujinančių šaltinių energetikai. Nors ekspertai teigia, kad Lietuva nustatytą 20 proc. iš atsinaujinančių šaltinių rodiklį pasieks nesunkiai, tačiau, matant šios srities galimybes mūsuose, pasiekti būtų galima ženkliai didesnių skaičių. Žlugus naujos atominės elektrinės investuotojų konkursui ir vilčiai šį projektą įgyvendinti su ES parama, atsinaujinančių šaltinių energetika galėtų būti tas substitutas, kuris padėtų ne tik mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei jo tiekėjų, bet ir kurtų naujas, šiuo metu taip reikalingas darbo vietas.

Konkurencingumas ir pamatuota rizika finansuose

Neatsitiktinai 2010 m. ES institucijose tiek dėmesio gavo finansų politika. Vadinamoji didžiausia finansų krizė ir recesija nuo ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio atskleidė nebesustabdomą ekonomikos globalizaciją, įrodė didelę pernelyg liberalaus požiūrio į finansų verslo riziką žalą, supurtė pasitikėjimą tarptautinėmis kredito reitingo agentūromis, iškėlė biudžeto deficitų finansavimo problemą, ES valstybėms vienai po kitos rikiuojantis prie TVF durų.

Užduotis, kuri laukia Europos, nėra paprasta: iš vienos pusės, norėdami mažinti riziką, turime apsaugoti savo rinkas nuo neigiamos kitų regionų įtakos, iš kitos pusės, akivaizdu, kad jeigu priimsime vienašališkus sprendimus – problemos išspręsti nepavyks.

Po sudėtingų derybų šiais metais buvo susitarta dėl finansų sistemos priežiūros mechanizmo veikimo. Jau 2011 m. turi pradėti veikti bendras mechanizmas, kuris sustiprins ir papildys iki šiol veikusias nacionalines institucijas, kurios negalėjo efektyviai prižiūrėti didelių, keliolikoje ir daugiau rinkų dirbančių finansinių kompanijų. Nuo 2011 m. Europos sisteminės rizikos valdyba stebės bendrą ES finansų riziką, taip pat bus sukurtos trys Europos finansų priežiūros institucijos bankams, finansų rinkoms bei draudimo veiklai prižiūrėti.

Tikiu, kad Europos tradiciškai kairesnė politikos tradicija padės sukurti efektyvius reguliacinius saugiklius, nukreiptus prieš spekuliaciją ir nepamatuotai rizikingus finansinių investuotojų žaidimus, tačiau, kad politika ta pačia kryptimi keistųsi ir kitose pasaulio valstybėse, pasiekti bus nelengva.
Tikiu, kad iš šios ekonominės krizės Europa išeis ne tik saugesnė, bet ir konkurencingesnė, nes šiuo metu gana sparčiai skinasi kelią idėja įkurti Europos reitingų agentūrą, kuri būtų nepriklausoma politiškai nei nuo ES institucijų, nei nuo nacionalinių vyriausybių. Ji galėtų objektyviai vertinti valstybių narių finansinę būklę bei nustatyti sąžiningus skolinimosi reitingus. Kitas etapas būtų europinio skolintojo suformavimas, kuris valstybėms narėms sunkiu metu galėtų suteikti finansinę paramą palankesnėmis sąlygomis nei tai daro komerciniai bankai.

Gautas politinis „Rail Baltica“ patvirtinimas

Transporto problemos iš pirmo žvilgsnio atrodo mažiau opios. Sakoma, keliai pas mus geri, turim jūrinį uostą, tačiau išsiveržus ugnikalniui Islandijoje Vakarų europiečiai persėdo į traukinius, o mes..? Iš tiesų mūsų energetinė izoliacija turi panašumų su situacija transporto srityje. Jei konkrečiau – šiuo metu mes vis dar esame buvusios tarybinės sąjungos, o ne Europos geležinkelio sistemos dalis. Akivaizdu, kad nei konkurencingumo, nei mūsų saugumo tai nepadidina. Todėl kai kam atrodanti beprasmė kova dėl jungties nuo Varšuvos iki Talino yra ne vien ekonominė, bet ir politinė..

Žinoma, tai nėra vien saugumo ir krovinių gabenimo klausimas. Tikiu, kad turėdami geležinkelio jungtį ateityje Baltijos šalis su Vakarų Europa galėsime sujungti greitaisiais traukiniais, kas padidins keliaujančių mūsų regione skaičių ir skatins glaudesnį skirtingų šalių piliečių verslo ir kultūrinį bendradarbiavimą.

2010 m. „Rail Baltica” ir apskritai mūsų siekis tapti ES transporto sistemos dalimi ES politikos fronte laimėjo nemažai. Europos Parlamento šiemet patvirtintame reglamente dėl konkurencingo krovinių pervežimo geležinkeliais ES teritorijoje Lietuvą ir Lenkiją sujungiantis koridorius įtrauktas tarp devynių kitų ES prioritetinių projektų, kurie turi būti įgyvendinti pirmiausia, o tai yra „Rail Baltica“ projekto dalis.

Nors bendra ES politikos nuostata transporto infrastruktūros srityje siekia mažinti viešųjų, tarp jų ir ES, lėšų poreikį finansuojant projektų įgyvendinimą, Europos Komisija paklausta apie strateginių, tačiau ekonomiškai negarantuojančių greitos finansinės grąžos, projektų finansavimą patikino mananti, kad tokiems projektams įgyvendinti itin svarbi ES fondų, ypatingai Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų, parama. Todėl parama turėtų būti suteikiama pirmiausia toms valstybėms narėms, kurios neturi alternatyvių finansavimo šaltinių. Tokia politika yra palanki Lietuvos ir Baltijos šalių siekiui geležinkelio vėžes susijungti su kitomis ES šalimis.

Atsipalaiduoti ne laikas

Apžvelgiant2010 m. Lietuvos pasiekimus ES politikoje, pabrėžtina yra tai, kad politinis „taip“, - tai toli gražu ne garantija, kad projektai bus įgyvendinti. Situaciją, kurioje dabar yra mūsų valstybė energetinio saugumo ir transporto izoliacijos problemų kontekste, galima pavadinti „kamuolys mūsų rankose“, nes tik nuo mūsų aktyvumo ir sugebėjimo priklausys, ar pritrauksime reikalingų investicijų ir laimėsime derybas, vystant esminius energetikos (elektros ir dujų jungtys, suskystintų dujų terminalas) ir transporto („Rail Baltica“) projektus.

Žvelgiant iš politinių perspektyvų, šių metų darbotvarkė daugeliu atveju mus skatino būti centralizuotų ES sprendimų šalininkais. Tokiose srityse kaip finansų priežiūra, transportas ar energetika veikdami kartu galime pasiekti daug daugiau tiek investicijų, tiek derybinės galios prasme. Kita vertus, turėjome rimtų signalų, kad Europos Komisijos sprendimai mums gali būti ne visada priimtini – kalbu apie genetiškai modifikuotų bulvių auginimo įteisinimą Bendrijoje. Šie kontrastai įpareigoja mus atidžiai sekti ir aktyviai dalyvauti ES diskusijose, ieškant tinkamiausio balanso tarp bendraeuropinio ir nacionalinio interesų.