ES plėtra į rytus arba kol JAV žiūri į tolį

Po praėjusio mėnesio Kongreso rinkimų JAV, komentatoriai įžvelgia dvi galimas Demokratų tolesnės veiklos tendencijas. Pirma, Prezidentas Barackas Obama skirs didesnį dėmesį užsienio politikai. Antra, Demokratai Kongrese ir Senate bandys įgyvendinti bent ką nors iš savo ilgo pažadų sąrašo. Sąsajoje su užsienio politika, JAV Prezidento žvilgsnis yra nukreiptas į rytus nuo Europos kontinento. JAV užsienio politikos adaptavimas daugiapolio pasaulio realijoms, kartu su naujomis geopolitinėmis jėgomis, kaip Indija ir Kinija, tampa bene svarbiausia užduotimi. Šis trajektorijos keitimas, nuo JAV “super galybės” prie JAV vienos iš “galybių” suteikia galimybę Europos Sąjungai užpildyti galimą JAV dėmesio vakuumą Rytų Europoje.

Priešingu atveju, šį vakuumą suskubs užpildyti kiti. Europa turėtų nedviprasmiškai pasakyti, kad Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija gali tapti ES narėmis.

JAV žvilgsnis į ateitį

Iš karto po triuškinančio pralaimėjimo Kongreso rinkimuose Prezidentas B. Obama pasinėrė į pasaulinį turnė. Jis apsilankė Indijoje, Indonezijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, o grįždamas sugebėjo užsukti į Lisaboną ir vienu šūvių nušauti du zuikius – sudalyvauti NATO viršūnių susitikime ir ES-JAV viršūnių susitikime.

B.Obamai europiečiai patinka, JAV ir ES grindžia savo užsienio politiką suderinamomis vertybėmis, prekyba veikia. Atrodytų viskas puiku. Bet JAV aktualių globalių problemų sprendimui malonių pasišnekučiavimų su draugais Europoje negana. Be to, Europos Sąjunga nėra Jungtinės Amerikos Valstijos, su pirmosios painia institucine sąranga ir minčių ir pozicijų kakofonija. Dėl to, motyvacijos padidinti pasimatymų su ES dažnį nėra daug. Europa nebėra „problema“, bet jau nebėra ir svarbiausias partneris JAV sprendžiant globaliai aktualias problemas. Tad jei ES vadovai nori bendros nuotraukos su B. Obama, jiems teks sulaukti tikrai rimtos progos.

Respublikonų partijos rėmėjai bado pirštais į europiečių “obamamanijos” susidūrimą su Prezidento atsukta nugara. Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip spjūvis į veidą, iš tikrųjų gali tapti rimta paskata imtis atsakomybės už savo kieme esamą netvarką. Tvarūs sprendimai Balkanuose nebuvo įmanomi be JAV.

Akivaizdu, kad geriausias būdas minimizuoti konflikto galimybę Balkanuose, tai integruoti šį regioną į Europos Sąjungą. Ar panašus sprendimas įmanomas užšaldytų konfliktų sprendimui Padniestrėje ar Kalnų Karabache? Ar Europa galėtų atrasti būdų sudominti Baltarusiją tapti atviresne ir demokratiškesne? Ar galima išlaikyti Ukrainos piliečių euroentuziazmą sustiprinant narystės Europos Sąjungoje perspektyvą?

Užpildant vakuumą

Kuomet JAV užsienio politika krypsta į rytus nuo Europos, dėmesio pritrūksta ne tik Europos Sąjungai, bet ir jos kaimynėms – Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai ir Pietų Kaukazo šalims. Tai nereiškia, kad JAV nesuinteresuota pastarųjų šalių demokratinėmis reformomis. Vis tik panašu, kad tų reformų įgyvendinimas ir skatinimas jau nebėra JAV pirminis interesas. Tuščia vieta ilgai laisva nebūna. Užtenka tik pažvelgti į žemėlapį tam, kad būtų galima suprasti šio regiono geopolitinę svarbą ir jame susikertančius interesus.

JAV aktyvus įsitraukimas į demokratizacijos procesus Rytų Europos valstybėse atitiko Europos Sąjungos poreikius ir interesus. JAV dėmesiui šiame regione mažėjant, Europos Sąjunga nebegali likti pasyvia stebėtoja. Europos Sąjungai privalu išnaudoti susidariusią galimybę. Šių šalių demokratizaciją sustiprintų ambicinga eurointegracijos politika. Suartėjimas su Europos Sąjunga prisideda prie teisinės valstybės įsigalėjimo, piliečių teisių ir laisvių įgyvendinimo bei užsienio investicijų srautų padidėjimo. 2004 metų Europos Sąjungos plėtra tai patvirtina. Vykdant ambicingesnę ir agresyvesnę užsienio politiką šio regiono atžvilgiu, tiek Europos Sąjunga, tiek rytų Europos šalys laimėtų. Yra sąlygos tokiai užsienio politikai tapti sėkmingai. Reikia „tik“ aiškumo ir nuoseklumo.

Aiškumo ir nuoseklumo formuojant galutinę ES viziją šiame regione. Ar šios šalys taps Europos Sąjungos narėmis? Taip ar ne? Kalbant apie tokią galimybę, reikia žvelgti toliau nei leidžia dabartinė Europos Sąjungos sąranga ar veikimo principai. Kalbant apie Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Armėnijos, Gruzijos ar Azerbaidžano narystę, reikia matyti ne ES 27, bet ES 35. Ne ES 2010 metais, bet ES 2030.

Tokioje Europos Sąjungoje turės veikti skirtingų pavarų integracijos sistema. Skirtingų pavarų integracija reikš, kad “norinčios ir galinčios” šalys turės teisę gilinti savo bendradarbiavimą tam tikrose srityse. Analogiška sistema jau dabar veikia sąsajoje su euru, panašią sistemą siekiama įdiegti bendroje saugumo ir gynybos politikoje. Ambicinga ES politika rytų Europos šalių atžvilgiu taptų stipriausia Europos pretenzija išlaikyti savo “kėdę” prie galingiausiųjų pasaulio valstybių stalo.