ES yra ne tik svarbi politinė ir ekonominė institucija, bet ji yra ir bendruomenė , kurią sudaro beveik 500 milijonų piliečių. Taigi, kadangi ES nesiliauja plėsti savo teritorijos, įtakos ir galios, nusimanymas apie ES struktūrą, valstybes-nares bei kitas valstybes, naujos studijų ir darbo užsienyje galimybės tampa raktu pažįstant Europą bei pasaulį, o taip pat didina galimybes kurti gerovę savo šalyje.
Pirmiausia, kas skatina jauną abiturientą ar studentą išvykti studijuoti užsienyje? Antra, kokią įtaką tai padaro jo tolimesnėms studijoms, sėkmingai karjerai ir net asmenybei?
Norinčiųjų studijuoti užsienyje pagal mainų programas bent mažu procentu ūgteli kiekvienais metais, taip pat vis daugiau yra ketinančių pilnas studijas baigti ne Lietuvoje. Priežastys vykti studijuoti į užsienį pagal mainų programas trumpesniam (pvz. “Erasmus“ mainų programa ar “Erasmus“ praktika) ar ilgesniam (pvz. “Erasmus Mundus“ programa) laikotarpiui yra įvairios. Vieniems tai geresnė studijų kokybė, kitiems – tarptautinių žinių ir praktikos įgijimas, praplėstas akiratis, bet visiems be išimties tai - nauja, kitokia gyvenimo patirtis.
Bet kuriuo atveju, studijos užsienyje yra galimybė užsitikrinti geresnę ateitį. Statistiškai atlyginimas yra aukštesnis tų darbuotojų, kurie studijavo užsienyje. Be to, jis turi tendenciją kilti dar labiau po kelių metų nuo universiteto baigimo, kas rodo, jog jaunuolio kompetencija labai pakyla po studijų užsienyje, darbdaviai tokius darbuotojus labiau vertina.
Išvykę studijuoti pagal mainų programas vieni jaunuoliai dažnai nelabai žino, ko tikėtis iš būsimų studijų, kiti jau turi aiškią viziją, kokią naudą tai atneš jų ateičiai. Tačiau viena aišku – neišvengiamai ir negrįžtamai jaučiama didžiulė įtaką jų požiūriui ne tik į studijų kokybę užsienyje ir Lietuvoje, bet ir pasisemiama idėjų sėkmingai karjerai, pasikeičia mąstymas ir gyvenimo kokybė. Užsienio patirtis suteikia drąsos, pasitikėjimo, savarankiškumo, susipažįstama su naujomis kultūromis, sutinkama spalvota skirtingų žmonių įvairovė, praktikuojamasi mokėta užsienio kalba ar išmokstama naujos, įgyjama patirties ateities profesinei veiklai, įgyjamas globalus mąstymas, transnacionalinės kompetencijos, įgyjamos ir „parvežamos“ arba tarptautiniu lygiu panaudojamos inovacinės žinios, būdingos kitai valstybei. Studijos užsienyje taip pat apginkluoja žiniomis apie kitas kultūras: suteikia vadinamąją tarpkultūrinę kompetenciją (angl. intercultural competence), taip pat pakeičia asmens požiūrį į kultūrinius skirtumus, padidina toleranciją bei „atsparumą“ kritikai – šių savybių vertingumo nepaneigsi ir nesvarbu, ar studijuoji labai ekonomiškai pažengusioje valstybėje, ar mažiau išsivysčiusioje.
Gyvenimas šiuolaikinėje daug reikalaujančioje visuomenėje, kur, viena vertus, globalizacija ir politinės, socialinės bei ekonominės jėgos didina konkurenciją, kita vertus, yra plačios galimybės (pvz. stipendijos, programų ir universitetų dalyvaujančių šiose programose įvairovė, mainų programų populiarinimas), studentams atveria duris įgyti „globalų“ išsilavinimą užsienyje. Nauda ir galimybės pasirinkusiems studijas ne Lietuvoje išspiria neigiamus studijų užsienyje aspektus, tokius kaip buvimas toli nuo šeimos, draugų, įprastos aplinkos, gimtosios kalbos, netgi klimato, ir dauguma turėjusių šią patirtį, kartu ir aš, garsiai šaukiame, kad neišmainytume šio gyvenimo periodo į nieką!
Aš pati pagal „Erasmus“ programą išvykau į man tuo metu nepažįstamą Bulgariją, Blagoevgrado studentų miestelį, o šios pabaigoje pasilikau dar trims mėnesiams atlikdama „Erasmus praktiką“ tame pačiame mieste. Patirtis – neįkainojama (pažinau nuostabiai gražią šalį ir žmones, susipažinau su jų kultūra, tradicijomis, pakeliavau, pramokau kalbos, t.t.). Tačiau pasigirti vakarietiška patirtimi ar labai aukšta mokslo kokybe negaliu. Tačiau reikia ir to, kad grįžus į Lietuvą būtų galima vertinti ir lyginti, kas yra geriau, o kas ne. Studijos mažiau studijų kokybės prasme pažengusioje valstybėje taip pat yra gera patirtis – asmenybės vystymosi ir globalaus pažinimo požiūriu, bet taip pat kritiškesniu mokslo ir švietimo sistemos vertinimu ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, ir apskritai.
Akivaizdu, kad Vakarų Europos universitetų konkurencingumas yra daug didesnis, tačiau dažnai studentų minima problema vykstant studijuoti yra kalba – dažnai Vakarų Europos universitetuose reikalaujama mokėti ir vietinę kalbą, o mažiau globaliai ir ekonomiškai pažengę Rytų ir Vidurio Europos universitetai siūlo mainų programas populiariausia, t.y. anglų kalba. Kas dar svarbu – Rytų ir Vidurio Europos universitetai neštampuoja vienodų studentų masės, jie labiau įvairiapusiški. Vakarų universitetai yra labiau vienalytė masė, turinti nuo seno įsitvirtinusius savus standartus, o Rytų ir Vidurio Europos universitetuose skirtingumas labiau priimtinas.
Dažnai girdime „jis turi vakarietišką išsilavinimą“, bet panašiais epitetais neapibūdinami tie, kurie grįžta iš Vidurio ir Rytų Europos universitetų. Tai lemia skirtinga patirtis šių šalių praeityje – komunikacijos izoliacija Šaltojo karo periodu, nulėmusi kitokį švietimo sistemos modelį. Taigi, studijos mažiau ekonomiškai pažengusiose šalyse nėra prastesnės, šią patirtį galima pavadinti „kitokia“, kuri taip pat, kaip ir grįžus iš pažengusių valstybių, gali suteikti nemažiau patrauklių žinių ateities karjerai.
Tai, kad mainų programos bei pilnos studijos užsienyje tampa vis populiaresnės, tik liudija, kad jauni žmonės vis drąsiau renkasi naujas galimybes, mažėja jų provincijos kompleksas „išeiti į pasaulį“. Tačiau ir neverta Lietuvos jaunimo bandyti išlaikyti Lietuvoje – studijos užsienyje atneša naudos ne tik patiems studentams, bet ir valstybei, o ir nemažai jų pabaigę mainų programą ar užsienio universitetą grįžta. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva yra bendroje Europos švietimo erdvėje, kuri suteikia galimybių ES piliečiams pasinaudoti savo mobilumu, kaupti žinias ir įgyti geriausią kvalifikaciją.
Aušra Gedminaitė