Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Ar krizė sukėlė priešiškumą tarp Rytų ir Vakarų?

Ar krizė sukėlė priešiškumą tarp Rytų ir Vakarų?

Ekonomikos krizė sulėtino, o gal net sustabdė draugiškų santykių atkūrimą tarp Vakarų ir Rytų Europos. Kapitalizmo pertekliui sumažinus viltis dėl liberalaus demokratinio pakilimo, buvusios komunistinės valstybės ima griauti vertybes, už kurias kadaise kovojo, rašo intelektualas Predragas Matvejevičius leidinyje „La Repubblica Rome“.

Regis, Europos Rytai ir Vakarai negali nutiesti tilto per juos skiriančią prarają, o juo labiau susivienyti. Auga baimė, kad ateitis gali būti panaši į praeitį, netgi ne tokią tolimą praeitį, kurią šiurpu prisiminti. Baigiantis pirmam trečio tūkstantmečio dešimtmečiui Europą, Ameriką ir didžiąją likusio pasaulio dalį nustebino akivaizdūs įvykiai, kuriuos mūsų vadinamuosiuose Rytuose vargu ar kas galėjo numatyti – didžiulė, viena iš sunkiausių pastaraisiais šimtmečiais ciklinė krizė jau tapo įprasta šių laikų visuomenei ir tiek Rytų, tiek Vakarų šalims. Nebūtume pagalvoję, kad ji taip paveiks politiką, kultūrą, sukels tokių situacijų ar įvykių, kurių negalėsime sustabdyti ar netgi kontroliuoti.

Neturtingieji palaiko turtinguosius

Kas vos prieš dešimt metų būtų pagalvojęs, kad finansinis kapitalizmas galėtų kelti grėsmę pačiam kapitalizmui, kad vidiniai ir išoriniai prieštaravimai atvers kritišką žvilgsnį, kuriuo dabar į jį žiūrima? Tas pats pasakytina apie neoliberalizmą, kuris priverstas atsižadėti įvairių liberalizacijos formų, kuriomis dar visai neseniai tikėjo ir kurios tapo jo skiriamuoju ženklu.

Taip pat – apie bankininkystės sistemą priverstą pažaboti savo pačios bankus, ir apie didžiąją dalį Europos, kenčiančią nuo euroskepticizmo.Į neseniai antikapitalistinėmis laikomas šalis dabar įsiveržė ir klesti kapitalizmas. Krizė verčia neturtinguosius palaikyti turtinguosius, nepaisant to, ar jie dešinieji, ar kairieji, tikintis neprarasti savo darbo vietų ar apskritai gauti darbo, tikintis išsaugoti normalius ar bent pakenčiamus gyvenimo standartus.

Mūsų intelektualai išsibarstė

Brechtas yra rašęs, kad įsteigti banką – didesnis nusikaltimas, nei jį apiplėšti. Na bet šiais laikais daugelis neturtingųjų baiminasi, kas nutiktų, jei bankas žlugtų ir sužlugdytų akcininkus bei prapuldytų investicijas. Žodžiai „mano darbas“ jau tapo mantra. Todėl nusigręžiama nuo vertybių, kurias praeityje daugelis palaikė ir dėl kurių aukojosi. Politikai nebenori ugdyti pozityvios politinės kultūros.
Mūsų intelektualai išsibarstė, veikia padrikai, beveik visada – savo siauruose ratuose, kitokioje aplinkoje, laikydamiesi savo siauros veiklos srities. Jie tapo pavieniais individais, akivaizdžiai nesugebančiais sutelkti jėgų ir dirbti kartu. Esantieji valdžioje dažniausiai juos ignoruoja arba verčia išsižadėti savų idealų.

Senąją kultūra gali išstumti technologijos

Dažniausiai atėjus laikui priimti sprendimą intelektualų balso neišgirsta, o jei išgirsta, nekreipia dėmesio. Kitokia nuomonė, kurią drįsdavo ir rizikuodavo turėti Stalino ir postalinistiniais laikais, dabar nebeegzistuoja, kritiški intelektualai pasmerkti vienatvei.

Panašu, kad technologijos ir įvairus jų taikymas ima išstumti senąją kultūrą su pasenusiais metodais ir kurti savo kultūrą. Taigi pasekmės ir priežastys galiausiai apsiverčia ir tampa nebeatskiriamos.

Vakarai patys nuo savęs pavargo

Na, o mums reikia kontroliuoti šių įvykių tempą. Jau išvydome, kaip įveikusi daugybę kliūčių ir nepasitikėjimą pas mus įsėlino globalizacija. O krizė, priešingai – labai greitai ir tvirtai apėmė visą planetą. Svarstau, kaip ir ar galėsime kontroliuoti įvykių tempą ir pakreipti juos didžiajai daliai žmogiškosios rasės palankia linkme. Arba kas atsitiks, kai galiausiai įveiksime krizę. Kur tada pasuksime, kokia kryptimi? Kokie bus pirmieji mūsų žingsniai? Kaip atgausime pasitikėjimą, kurio reikia, kad galėtume judėti į priekį?

Amžiuje, kuriame gyvename, esant šitiekai mus užpuolusių problemų, klausimų kur kas daugiau, nei mums pateikiamų atsakymų. Išgirsti ir perskaityti atsakymai vargiai mus tenkina, kad ir kokio pobūdžio būtų, retai mus padrąsina. .Ne tik Rytuose. Šviesa iš rytų (lot. Ex oriente lux)? Neapgaudinėkime savęs – Vakarai patys nuo savęs pavargo, žvelgia į savo likimą. O gal taip ir turi būti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA