Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Zigmantas Balčytis

Ar Europos energetinė bendrija atsakys į sunkiausius klausimus?

Europos Sąjunga ketina atversti naują puslapį Europos žemyno ekonominėje, saugumo ir politinėje integracijoje sukurdama Europos energetine bendriją. Kaip 1951 m. buvo įkurta to meto strateginių išteklių - anglių ir plieno bendrija, spręsti to meto saugumo iššūkius, Energetikos bendrija turėtų spręsti nemažiau sudėtingus šiandieninius klausimus: pasiekti energetinę nepriklausomybės diversifikuojant energijos šaltinių tiekimą, sustiprinti ES šalių derybines galias vykdant grupinius energijos šaltinių pirkimus, fiziškai integruoti Europos energetikos tinklus.

Didžiausias šiandienos Europos šalių „galvos skausmas“ yra apsirūpinimas gamtinėmis dujomis. Europos Parlamento atlikta studija rodo, kad Europos priklausomybė nuo dujų importo iki 2020 m. dar labiau išaugs, nes nuosavi ištekliai praktiškai išseks, o alternatyvioji – atsinaujinančių šaltinių energetika tik nedidele dalimi numalšins nuolat didėjantį mūsų apetitą energijai.

Didžiausi dujų šaltiniai, kuriuos galima pasiekti dujotiekiais, yra Rusijos, Irano ir Kataro teritorijose, todėl dujų tiekimas patiria ir geopolitinę riziką.

Ši dalinė energetinė aklavietė būtų tik dalis problemos, kita bėda, kuria suskubta kelti ir bandyti spręsti tik po pasikartojusių Ukrainos dujų krizių yra dvišalės sutartys tarp atskirų Europos valstybių ir Rusijos dujų tiekėjų. Deja, tenka pripažinti, kad šiame žaidime Europa yra labai gražiai „apžaista“, nes tokios sutartys pančioja net pačias didžiausias ir galingiausias, istoriškai ES branduolį sudarančias valstybes kaip, pavyzdžiui, Vokietiją susitarusią dėl „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo, taip pat Italiją ir Prancūziją, ketinančias kartu su Rusija tiesti „South Stream“ dujotiekį, kuris, ekspertų vertinimu, palaidotų „Nabucco“ dujotiekio viltis sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Tokios dvišalės iniciatyvos šiandien yra vienas didžiausių trukdžių pereiti prie vieningos energetikos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo. Šis faktorius galimai lemia ir nuolat ES lygiu jaučiamą politinės valios trukumą ryžtingai spręsti energetikos problemas.

Priklausomybė nuo vieno tiekėjo

Trečia Europos, o ypač mūsų problema, yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo. Esame izoliuoti nuo bendros ES infrastruktūros, neturime dvikrypčių energetinių „žiedų“, kurie krizės atveju užtikrintų apsaugą nuo staigaus dujų trūkumo. Žinome, kad problemą iš dalies spręsti padėtų tarpusavio jungtis su Lenkija, o rimtesnę įtaką vidaus vartojimui galėtų suteikti tik nuosavo suskystintų dujų terminalo išvystymas Klaipėdos uosto akvatorijoje, kuris, esant poreikiui, padėtų atsigabenti dujų praktiškai iš bet kurio pasaulio taško.

Išvardintos problemos yra nedidelis epizodas – supaprastintas sudėtingų ES energetikos problemų paveikslas. Europos energetinės bendrijos kūrimo idėja atsirado kaip atsakas į tai, kad vien bendros energetikos bendrijos nepakanka.

Bendra energetikos rinka, integruoti energijos šaltinių tiekimo tinklai, įdiegti ir veikiantys kainų stabilizavimo mechanizmai, bendrai finansuojamas alternatyviosios energetikos plėtojimas ir kolektyvinis dujų bei naftos įsigijimas iš trečiųjų šalių yra pagrindiniai būsimos Europos energetikos bendrijos elementai.

Ar jie padės efektyviai išspręsti bent vieną iš šio rašinio pradžioje iškeltų idėjų, parodys laikas, tačiau matant pirmuosius naujosios Bendrijos kontūrus, mes – „Naujosios Europos“, mažųjų šalių atstovai esam priversti skambinti „pavojaus varpais“ ir atvirai reikšti nepasitenkinimą kuriamu dariniu.    

Prieštarauja mažosios šalys

To priežastis yra labai paprasta: pradžioje po Europos energetinės bendrijos „vėliava“ ketinama surinkti tik 9 galingiausias Europos valstybes, vėliau suteikiant galimybę, atitikus iškeltus kriterijus, prisijungti ir kitiems. Tai reiškia, kad tokios problemos kaip atskirų regionų (pvz. Baltijos šalys) energetinė izoliacija ir priklausomybė nuo vieno tiekėjo, yra tarsi nustumiamos į šalį. Žinoma, tai nereiškia, kad mes spręsti savo energetikos problemas būsime palikti vieni, tačiau tai reiškia „naujo galingųjų klubo kūrimą“, „sąjungą sąjungoje“, kuri trumpuoju periodu tikrai nesustiprins silpnųjų ES grandžių padėties.

Apibendrinant galima sakyti, kad Europos energetinės bendrijos idėja yra sveikintinas (tik gal kiek pavėluotas) atsakas į XXI a. saugumo iššūkius, tačiau mechanizmas, pagal kurį ketinama šį darinį kurti prieštarauja didžiosios dalies ES valstybių interesams. Laukia sunkus darbas ir sudėtingas derybų procesas, iki kol ims ryškėti aiškūs naujosios bendrijos kontūrai, kurio metu, mes – mažųjų valstybių atstovai turėsime dėti visas pastangas, kad ilgam neliktume pažeidžiama energetine sala Europos pakrašty.


Plačiau apie ES vienijančius ir skiriančius aspektus galite diskutuoti forume

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA