Danielį Guegueną galima laikyti Briuselio lobistu veteranu ir grėsmingu kovotojų už skaidrumą priešininku, bet tiems, kurie naudojasi jo paslaugomis, jis – profesionalas, apdovanotas gebėjimu įtikinėti. D. Gueguenas netgi įkūrė tarsi lobizmo akademiją – Europos technologijų institutą (ETI). Jis lengvai pripažįsta, kad Briuselis – rojus baigusiems ETI. Juos jis apibūdina kaip „žmonės, dirbančius verslo labui Europos Sąjungoje“.
Briuselis pralenkė Vašingtoną ir tapo pasaulio lobizmo sostine. Per pastaruosius 25-erius metus miestas su milijonu gyventojų, kurių daugelis dirba įtakingose ES institucijose, tapo aukso kasykla dirbantiesiems pas įtakingus eurokratus. Kaip rašo neseniai išleistos knygos apie Briuselio burbulo sprogimą autoriai, lobistų mieste padaugėjo nuo 1985 m. buvusių 654 iki maždaug 15 tūkst.
Palyginimui – 2009 m. Vašingtone dirbo 14 tūkst. lobistų. Europos teisės aktų kūrėjams padėtis kur kas palankesnė, nei jų kolegoms amerikiečiams, kadangi taisyklių rinkinys, kuri turėtų apibrėžti jų veiklą, dar nesudarytas.
2008 m. birželį Europos Komisija, įsteigusi žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“, įkūrė
interesų grupių atstovų registrą. Į registrą registruojamasi savanoriškai. Į iniciatyvą atsiliepusios 2 771-os organizacijos duomenys padriki ir nepatikimi. Besiregistruojantiesiems privaloma pateikti tik pagrindinę informaciją. Kaip pabrėžia Glazgo universiteto profesorius Williamas Dinanas, jie neįpareigojami nurodyti, kokiai direktyvai ar teisės akto projektui ketina daryti įtaką.
Tai dar ne viskas. Anot vieno iš minėtos knygos apie Briuselio burbulą autorių Paulo de Clerko, besiregistruojančių suinteresuotųjų grupių prašoma nurodyti tik bendrą sumą (nuo 1 000 iki milijono eurų), kiek per mėnesį kainuoja vartotojų naudai atliekami lobistiniai veiksmai. Todėl faktiškai neįmanoma nustatyti, kiek bus išleista tam tikros interesų grupės reklamai ar rengiamiems teisės aktams nušviesti.
Įtaka būna ir absurdiška
Kartais ES lobizmo įtaka tampa beveik absurdiška: po kelių susitikimų su konsultantais neturintys supratimo apie energetiką europarlamentarai staiga ima sakyti kalbas, kurias, pasirodo, rašo didžiosios Europos energetikos kompanijos. Kad kompensuotų žinių spragas, Europos Komisija yra labai priklausoma nuo patariamųjų grupių, kuriose turėtų dirbti nepriklausomi specialistai. Oficialiai specialistai turėtų dirbti be atlygio, tačiau knygos autorių teigimu, juos beveik visada samdo stambios verslo įmonės.
„Pavyzdžiui, lengva atskirti, kurie bankininkystės ir finansų patariamųjų grupių nariai specialistai, susiję su „Barclays“ ar su „Paribas“, – aiškina P. de Clerkas. Jo teigimu, viena iš sėkmingiausių pastarųjų metų lobistinės veiklos pavyzdžių – infiltracija į biodegalų patariamąją grupę. Bet net ir tai nublanksta prieš manevrus, kurių imtasi darant įtaką rengiamai Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (angl. Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals; REACH) direktyvai.
1998 m. Europos aplinkos ministrų taryba nusprendė reglamentuoti apie 100 tūkst. cheminių medžiagų naudojimą pramonėje, kurias buvo galima gaminti, importuoti ir pardavinėti, nors mažai žinota apie jų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Planuota, kad valstybinės institucijos tikrins, ar jos pavojingos, ir, jei reikės, uždraus naudoti.
2001 m. EK pasiūlė parengti chemijos pramonės stebėsenos programą, kuri įpareigotų gamintojus ir importuotojus teikti informaciją apie naudotas medžiagas ir pakeisti pavojingus cheminius produktus mažiau kenksmingais. Šis sprendimas stipriai paveikė dabartinio Europos lobizmo plėtrą.
Lobistai, kurių daugumą atstovavo dviem Komisijai priešiškoms jėgoms – cheminių preparatų gamintojoms „Bayer“ ir BASF, tuoj pat papriekaištavo, kad Komisijos pasiūlymas pakenktų Europos chemijos pramonei ir neišvengiamai padidintų nedarbą. 2003 m. Vokietijos cheminių preparatų prekybos asociacija paaukojo beveik ketvirtį milijonų eurų politinėms partijoms: 150 tūkst. – konservatorių, 50 tūkst. – liberalų ir 40 tūkst. – socialdemokratų partijai.
Lobizmo operacija padarė didelę įtaką galiausiai priimtam įstatymui. Chemijos pramonė tebebuvo įpareigota pateikti pagrindinę informaciją apie visus cheminius produktus, kurių parduodama daugiau, nei viena tona. Tačiau REACH nuostatos taikomos 30 tūkst. produktų, o ne 100 tūkst., kaip buvo planuota iš pradžių.
Anot specialistų, toks rezultatas padarė lemiamą įtaką, įsigalint naujam lobistų vaidmeniui Briuselyje. Lobistai ir toliau turės neribotą laisvę ir tol darys įtaką Europos teisės aktų priėmimui, kol jiems nebus įrodyta, kad jų elgesys neteisėtas. Tik tada, kai kils didelis skandalas, atsiras vilties, kad Europos verslui dirbančių vyrų ir moterų veikla bus tinkamai reglamentuojama.