Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė

Apie skaidrumą ir konkurenciją ES dujų rinkoje. Kokių intencijų (ir noro) turi EK?

Nors skelbiama apie vieningos ES dujų rinkos sukūrimą, yra valstybių narių, kuriose tas pats trečiosios šalies subjektas (bendrovė „Gazprom“), užimantis iš esmės monopolinę padėtį dujų rinkoje, tiesiogiai arba per tarpininkus valdo tiek dujų tiekimo, tiek perdavimo bei paskirstymo tinklus.

Ši padėtis daro neigiamą įtaką minėtųjų valstybių sutartims su dujų tiekėjais ir dažnai lemia nepalankias dujų kainas galutiniams vartotojams. Europos komisaro J. Almunios, atsakingo už konkurenciją, pasiteiravau, kaip Komisija planuoja užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją ES energetikos rinkoje. Ar, siekdama išvengti kainų iškraipymo, EK ketina padėti valstybėms, didžiąja dalimi priklausomoms nuo vieno išorės tiekėjo, derybose dėl dujų kainų? Taip pat teiravausi apie Komisijos planus nagrinėti klausimą, ar „Gazprom“ dominavimas atskirose valstybėse narėse, neiškreipia konkurencijos bendroje ES dujų rinkoje taisyklių ir ar tai nesudaro galimybių bendrovei „Gazprom“ piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje?

Deja, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Komisija atsakydama į šį klausimą, pasirinko lengviausią kelią – cituoti teisės aktus, tačiau iš esmės nepasakyti nieko. Tiksliau, pasakyti, jog nors vieninga dujų rinka ir kuriama, šiuo momentu Komisija neturi intencijų (ar noro?) imtis aktyvių veiksmų užtikrinant skaidrumą ir tinkamą esamų dujų rinkos žaidėjų priežiūrą. Tokia pozicija išties liūdina, ypač prisimenant aktyvią Europos Komisijos poziciją kitose antimonopolinėse bylose (prisiminkime žymiąją „Microsoft“ bylą), ir tik patvirtina nuomonę/prielaidą, jog dujų rinkose didesnę reikšmę vaidina ne teisė, o „didžioji“ politika, tiksliau, verslas. Dažnai apeinant mažųjų ir nereikšmingų šios politikos žaidėjų, tokių kaip Lietuva, interesus.

Tai ypač aiškiai pamatėme, kuomet buvo priimtas sprendimas tiesti „Nord Stream“ dujotakį Baltijos jūros dugnu. Juk jis, be jau ne sykį aptartų aplinkosauginių grėsmių, Lietuvai reiškia ir galimybę netolimoje ateityje likti prie užsukto neribotam remontui dujų vamzdžio. Tiesa, ir pati Europa, taip aktyviai norinti „alternatyvaus“ dujų tiekimo Baltijos dugnu, gali likti prie suskilusios geldos – jau patys Rusijos atstovai puse lūpų pripažįsta, jog gali neužtekti dujų visiškai užtikrinti „Nord Stream“ poreikius…

Grįžtant prie Europos Komisijos atsakymo, galima jame rasti ir teigiamų pusių. Štai atsakyme pažymima, kad valstybėms narėms, neturinčioms fizinių jungčių su kitomis valstybėmis, arba saistomoms ilgalaikių sutarčių su dujų tiekėju (dauguma atvejų tai – bendrovė „Gazprom“) svarbu užsitikrinti jungiamąsias linijas, kurios padės integruotis į ES energetikos rinką ir naudotis pasirinkimo, kurį rinka teikia vartotojams, privalumais.

Todėl itin svarbu, kad ir toliau Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės aktyviai įgyvendintų dujų jungties tarp šių dviejų valstybių projektą, kad ir kaip tai būtų neparanku „Gazprom“ valdomam privačiam verslui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA