Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Jūratė Juškaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Jūratė Juškaitė

Apie pinigų voratinkliu apskretusią lietuvio sąmonę ES

Prieš dvidešimtąjį Lietuvos nepriklausomybės minėjimą nacionalinės televizijos eteryje sukosi klipas „Tikime laisve“ - vizualus bandymas priminti, kad esame savo valstybės šeimininkai, ją kursiantys Europos Sąjungoje. Pirmasis blynas šiek tiek dvelktelėjo patriarchato svilėsiu (klipe, kuriame kalbama apie šalies ateitį – nė vienos moters!), bet pats jo pasirodymas pabandė „prakrapštyti“ piniginiu voratinkliu apskretusią lietuvio sąmonę apie ES.

Daugybė Lietuvoje atliktų nuomonės tyrimų rodo, kad tautiečiai ES vis dar įsivaizduoja kaip pinigų maišą, iš kurio gaunam daugiau nei patys pripildome. Tik ar labai reikia tuo stebėtis? Prieš Lietuvai stojant į ES svarbiausiu narystės argumentu buvo pateikiama būsima ekonominė nauda. Turbūt dar daugelis prisimena 2003 m. prieš referendumą dėl stojimo į ES visuomeninėje televizijoje rengtas diskusijų laidas ir jose skambėjusius filosofo Romualdo Ozolo įspėjimus, kad už struktūrinių fondų paramą Lietuva Europos Sąjungai parduos savo tautinę kultūrą.

Pardavė ar nepardavė - kitas klausimas, tačiau 2004 m. Socialinių tyrimų instituto studija rodo, kad ekonominiai veiksniai labiausiai lėmė pritarimą stojimui į ES, o net 42 proc. šalies gyventojų tikėjosi pragyvenimo lygio augimo (antras rodiklis po Maltos). Toje pačioje studijoje pateikiami apklausų duomenys, kurioje lietuviai aiškino, kodėl remia stojimą į ES: argumentas, kad ES šalys yra demokratiškesnės buvo svarbus tik 22 proc. respondentų ir užėmė tik aštuntą vietą pagal svarbą.

Kad įstojom suvilioti pinigų, ypatingai keista neturėtų būti - Lietuva tada dar per gerai prisiminė Rusijos krizės ekonominius smūgius. Tačiau ar per šešerius narystės metus nors kiek pasikeitė mūsų požiūris? Vargiai. Deja, bet žodelį „vargiai" galima pritaikyti ne tik plačiajai visuomenei, bet ir mūsų valdančiam elitui. Europos Sąjungos kaip bloko, kuris susijungė ne tik dėl ekonominių paskatų, tačiau ir dėl tvirto noro užkirsti kelią ateities karams bei sukurti erdvę, kur gerbiamos žmogaus teisės, vizija dar neprasibrauna į valdančiųjų galvas.

Vienas po kito pasipila ne tik tokių marginalų kaip Seimo nario Petro Gražulio prakeiksmai „Europos vertybėms", tačiau davatkų chore puikiai girdisi Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei vieno pagrindinių konservatorių- krikdemų ideologo Manto Adomėno balsai: I. Degutienė kartu su M. Adomėnu, įkūrę parlamentinę grupę „Už žmogiškąjį orumą" ir atsikratę diplomatiškumo „jungo", tiesiai šviesiai paapgailestavo, kad vertybės neva tapo atgyvena Europoje bei kad būtina suteikti naują vertybinį ir ideologinį pagrindą nuosmukį patiriančioms demokratinėms ideologijoms.

Antominai "Vertybėms"

„Vertybės" ir „Europos sąjunga" politikų lūpose skamba kaip antonimai, tinkamu sinonimu Europos sąjungai pateikiant pinigus. „ES pinigai sudaro trečdalį šių metų valstybės biudžeto lėšų"; „Lietuva šiais metais galėtų gauti daugiau kaip 7 mlrd. Lt Europos sąjungos lėšų"; „ES pinigai įsisavinami vis sparčiau" t.t. - tokius komentarus visuomenė yra įpratusi girdėti iš valdančiosios koalicijos politikų lūpų.

O ar kas nors girdėjo valdančiuosius bandant Lietuvoje viešai diskutuoti, kad ir apie tai, kaip Europos Sąjungoje turėtų būti reguliuojami bankai? Jau girdžiu sakant, kad tai per sudėtinga tema Lietuvos rinkėjams. Taip, didelio proto pasakyti, kad tie, kurie mums duoda, patys yra vertybiniai supuvėliai, nereikia, tačiau kad pateiktum viziją, kaip reformuoti bankų sistemą ES, užsilipti ant bačkos neužtenka.

Nemokšiška ir pasyvi valdančiųjų pozicija tiek kuriant ES viziją, tiek į kūrybinį procesą įtraukiant Lietuvos žmones, lemia ir piliečių nuotaikas. Už iš ES vamzdelio tekančius eurus lietuviai dar sutinka „pakentėti" ES keliamus žmogaus teisių reikalavimus - homoseksualų ir juos palaikančių eisena Vilniuje, atrodo, pagaliau įvyks. Bet net ir eurai jau nebeužčiaupia nacionalistų bei šeimos „gynėjų", rengiančių atvirai homofobinius ir nacionalistinius mitingus.

O kas bus, kai į ES biudžetą mokėsime daugiau nei iš jo gausime? Kiek lietuvių sutiks, kad ir ant jų pečių būtų užkrautos padidėjusios produktų kainos dėl užsibrėžto tikslo iki 2020 m. ES penktadaliu sumažinti šiltnamio dujų išmetimą į aplinką? Kol kas tai grynai vertybinis sprendimas, nes kitos didžiosios šalys nepaskelbė, kiek mažins savo šiltnamio dujų išmetimą ir ar jis bus proporcingas ES išsikeltai kartelei.

Tiesą pasakius, nenorėčiau būti Lietuvos premjere, kai ES atvers duris Serbijai, Albanijai ar Turkijai, o didžioji dalis tautos širs už lietuvių sunkiu prakaitu uždirbtų pinigų „švaistymą" minėtų šalių integracijai.

Jei Lietuvos valdantieji ir toliau nekeis savo retorikos, nepriims jau prisiimtų vertybių bei įsipareigojimų ir jų pagrindu nebandys kartu su tauta kurti ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ateities, būsimiems Vilniaus merams jau verta pradėti taupyti pinigus naujiems autobusams, ant kurių teks rašyti „Būkime Europiečiai (antras dublis)!".


Autorė priklauso Jaunimo Europos komandai, kurios nariai yra nepriklausomi informacijos apie Europos Sąjungą skleidėjai kitiems jauniems žmonėms. Jaunimo Europos komandos nariai yra nuo 16 iki 27 metų amžiaus moksleiviai ir studentai, besidomintys Europos politika bei ES veiklos ypatumais. Komanda Lietuvoje pradėjo savo veiklą 2010 m. kovo mėnesį. Jos veiklą koordinuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA