Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Eglė Obcarskaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Eglė Obcarskaitė

Apie Europos Parlamentą iš Berlyno: kiekvienas sriubą savam puode verda

Vokiečių paklausus, ar jie domisi Europos Parlamento ir Vokietijos atstovų jame veikla, tikriausiai sulauksite skeptiško žvilgsnio. Šios šalies europarlamentarai uždirba daugiau už šalies kanclerę Angelą Merkel, o apie jų sprendimus žino nedaugelis.

Vokietija dar prisimena 2004 ir 2005 m. Vokietijos žiniasklaidoje nuaidėjusias istorijas apie Europos Parlamento narių išlaidavimus. Buvo rašoma, kad kai kurie parlamentarai pažymi savo pavardę posėdžio lape, kad gautų dienpinigius, ir palieka posėdžio vietą šiam net neprasidėjus. Tai pastebėjęs austrų politikas ir žurnalistas, Europos parlamentaras nuo 1999 m., Hansas-Peteris Martinas, ėmė atidžiau stebėti kolegas ir surašyti pažeidimus. Savo užrašus jis pradėjo 2001 m. Tada kiekvienam parlamentarui už posėdžio dieną, rašė politikas, priklausė 262 EUR (903,9 litų).

Tam, kad gautų šiuos dienpinigius, parlamentarams tereikėjo registruotis dalyvaujančiųjų sąraše. Pastarajame pasirašyti galima nuo 7 iki 22 val., nors posėdžiai paprastai trunka nuo 9 iki 18.30. Kitaip tariant, parlamentarams pakakdavo laiko anksti ryte įrašyti savo pavardę į sąrašą ir spėti į lėktuvą namo. Arba atvirkščiai – atvykti vakare ir užsiregistruoti, net ir nedalyvavus posėdyje. Ponas Martinas savo “stebėjimo misijos” užrašuose užfiksavęs bent 200 taip besielgusių parlamentarų.

Šią istoriją Vokietijos žiniasklaida vėl priminė ir prieš pat 2009 m. birželį vykusius parlamento rinkimus. Poną Martiną šį kartą kalbino Vokietijos sostinėje leidžiamo laikraščio “Berliner Zeitung” žurnalistė. O šis ir vėl buvo kritiškas, nors naujų parlamentarų sukčiavimo istorijų neatskleidė. Tik piktinosi, kad kiekvienas Vokietijos atstovas Europos parlamente gauna didesnį atlyginimą nei pati šalies kanclerė Angela Merkel. O indėlis į politinius sprendimus jų menkas.

Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo gruodžio mėnesį Europos parlamentas tapo atsakingas už ES biudžetą, Vokietija jo surenka maždaug trečdalį, tačiau šalies atstovai parlamente bijo tarti drąsesnį žodį sprendžiant, kaip pinigai bus paskirstyti. Pasak p. Martino, esą Vokietija vis dar jaučia atsakomybę už du Europą nusiaubusius Pasaulinius karus, tad vis dar stengiasi europiečiams atrodyti kuo geresnė. Vadinasi, ji vengia išsakyti net pagrįstą kritiką. O kitos šalys tuo naudojasi, manydamos: vokiečiai moka daug, kritikuoja mažai, tad galime elgtis kaip tinkami.

Sriuba – savam puode

EP svarbos vokiečiai nepervertina – esą vis tiek kiekviena ES šalis pirmiausia rūpinasi savo reikalais. Kaip sako patys vokiečiai, kalbinti sekmadienio popietę, “kiekvienas sriubytę savam puode verda”. Tad ir jiems pirmiausia rūpi politikų sprendimai Vokietijoje, ir tik paskui – ES. Vis dėlto, kai kalbintieji ima žerti nuomones įvairiais su ES susijusiais klausimais, paaiškėja, kad jų žinios apie EP svarstomus klausimus nėra tokios menkos.

Kalbintieji vokiečiai sako, kad jiems svarbiausi – sprendimai maisto produktų kokybės reguliavimo, aplinkosaugos srityse. Ir mano jaučiantys teigiamus pokyčius dėl ES priimtų sprendimų. Kad ir tiek, kad vis daugiau ES šalių rūšiuoja ir perdirba atliekas. Sutartinai linksėjo galva ir džiaugdamiesi apie ką tik EP nutrauktą laikinąjį susitarimą su JAV dėl SWIFT bankinių duomenų perdavimo kovos su terorizmu reikmėms – esą būtent taip valdininkai ir turėtų rūpintis piliečių saugumu ir teisėmis.

Kita vertus, kiekvienas kalbintųjų turi tvirtą ir gana kritišką nuomonę dėl atominių jėgainių statybų Europoje – su išgąsčiu vardija, kaip Lenkija neva jau beveik stato kelias! Iš kelių pokalbio sakinių tampa aišku, kad “atominė elektrinė” jiems reiškia beveik tą patį, kaip ir atominis ginklas. Dar blogiau – atominis ginklas, kuris vien savo egzistavimu teršia aplinką. Pateisinti Lietuvos pastangas išsaugoti Ignalinos atominę elektrinę bent jau šiame aršių išankstinių nuomonių pokalbyje atrodė tiesiog neįmanoma.

Gal ir ne veltui dirba

Praėjusio sekmadienio popietę kalbinti vokiečiai nepasirodė tokie “politiškai korektiški” kaip kad jų politikai. Mokesčių mokėtojai puikiai supranta, kad į ES biudžetą jie sukrauna daug. Ir baiminasi, kad būtent jų indėliui lemta tapti gelbėjimosi ratu beveik bankrutuojančioms ES, visų pirma Euro zonos, šalims. Ar jie nepatenkinti? Tikrai taip. Tad nereikia stebėtis iš vieno ar kito išgirdus prognozes, kad vieną dieną ES sugrius, bankrutuos, ar kitaip nustos egzistuojanti. Ir ne susirūpinimo prognozes – jų lūpose šios skamba gana viltingai.

Vis dėlto nelinksmos nuotaikos savaitgalio popietės kalboms netinka. Padėtį ištaiso vienas pozityviųjų pašnekovų. Inteligentiškas 40 m. vyras pasakoja ką tik atostogavęs Maljorkoje. Ir kaip jam patikę, jog dabar, pagal naujas ES taisykles, yra nustatyta nekintanti ir ne per didelė skambučių tarp ES šalių kaina. Ir dar, priduria, nors pats naminių gyvūnų neturintis, tačiau labai džiaugiasi, kad ES jau kurį laiką priėmusi nuostatas, kurių laikantis po šalis nares galima laisvai keliauti vežantis naminius gyvūnus. Šypsosi: gal tie ES biurokratai ir ne veltui dirba.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA