Ne paslaptis, kad tiek Europos Centrinio banko pirmininkas J.C.Trichet, tiek Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy, o panašu, kad jau ir Europos Komisijos pirmininkas J.M. Barroso, atvirai teigia, kad tokia Vokietijos kanclerės pozicija yra gan abejotina ir dabartinės Lisabonos sutarties sąlygomis tiesiog neįmanoma.
Artėjantys regioniniai rinkimai Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje Vokietijoje kaitina aistras Berlyne. Valdančioji konservatorių-krikščionių-liberalų koalicija gali prarasti daugumą Bundesrate.
Graikijos finansinė padėtis, įsiskolinimas ir išaiškėjęs ataskaitų Europos Centriniam Bankui falsifikavimas itin negatyviai sutiktas Vokietijos rinkėjų.
Europos Sąjungos sprendimas (kuriam būtinas Vokietijos pritarimas) gelbėti Graikiją panaudojant Europos Sąjungos pinigus Vokietijoje yra itin nepopuliarus. Griežtos finansinės disciplinos šalininkai vokiečiai mano, kad graikų elgesys yra nepateisinamas, ir kad jie turi prisiimti atsakomybę už tokio elgesio pasėkmes.
Vokietijos politinis elitas yra teisus - Graikijos "žaidimas" su statistika prieštarauja Europos Monetarinės Sąjungos principams ir vertybėms.
Dabartinis Mastrichto kriterijų pamynimas neįkvepia šalių, siekiančių prisijungti prie eurozonos. Talinas sunerimęs - ar Graikijos atvejis nepaskatins šalių įvesti papildomų narystės eurozonoje kriterijų ir nesukliudys jiems įsivesti euro 2011- aisiais?
Kritika Graikijos atžvilgiu yra teisinga, tačiau reikia paminėti ir tai, kad Graikijos nuopoliui įtakos turėjo ir išoriniai faktoriai, spekuliacijos tarptautinėse rinkose, bei, kai kurių analitikų požiūriu, ir pačios Vokietijos ekonominė politika (sąmoningas vidinio vartojimo ribojimas ir agresyvus eksporto skatinimas).
Kanclerė Merkel atvirai politikuoja siekdama suvilioti namų publika. Tokiu būdu ji siekia išlaikyti savo "karūną" Berlyne, tačiau jos paskutinysis pareiškimas gadina jos stiprų proeuropietišką įvaizdį Briuselyje.