Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (47)
Algirdas Šemeta
Asmeninio archyvo nuotr. / Algirdas Šemeta

A. Šemeta prabilo apie bankų paslaptis

Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu, atsakė į MyEP klausimus apie rūkalus, kovą su kontrabanda, finansinę discipliną, bankų paslaptis, Lietuvos prisijungimą prie euro zonos bei didžiausius iššūkius, dirbant EK.

Europos Komisija priėmė išsamų priemonių paketą, kurio tikslas – griežtesnė kova su neteisėta prekyba tabaku, visų pirma cigarečių kontrabanda.

Prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis aktuali ir Lietuvai. Kiek privalomos šios priemonės bus Lietuvai ir kokias konkrečias galėtumėte išskirti, kurios galėtų pirmiausia padėti kovoti su nelegalia tabako prekyba Lietuvoje?

Išties, daugiau nei ketvirtadalis Lietuvoje suvartojamų rūkalų yra kontrabandiniai arba padirbti. Ir tai didžiulė problema šaliai: kasmet prarandami ne tik keli šimtai milijonų litų įplaukų į biudžetą, bet sveikatai žalingi produktai, išvengdami kokybės, prekybos kontrolės, tampa laisvai prieinami tokioms socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kaip nepilnamečiai. Aš jau nekalbu apie tai, kad tai yra šešėlinė veikla, riebiai maitinanti organizuotas nusikalstamas grupes bei, nepabijokime pasakyti to – korumpuotus pareigūnus.

Komisijos prieš keletą savaičių pasiūlyta strategija tikrai turėtų padėti Lietuvai, o ir kitoms ES valstybėms kovoti su šia daugialype ir daugiašale problema. Iš 50 veiksmų plane išvardintų teisinių, technologinių, finansinių ir kitokių priemonių išskirčiau reikalavimą Pasaulio Sveikatos Organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją (FCTC) pasirašiusioms šalims (tarp kurių, tikiuosi, greitu laiku bus ir Lietuva) privalomai įsivesti sekimo sistemą tabako produktams, kurie patenka į jų rinkas. Sulaikius kontrabandą, tokia sistema leis pagal tam tikras identifikavimo žymes atsekti, kurioje vietoje šie produktai persikėlė į nelegalią rinką ir kieno tai atsakomybė. Įvairiais paskaičiavimais, per penkerius metus vien ši priemonė sumažintų tabako kontrabandą iki 30 proc.

Lietuvai taip pat aktualios pasiūlytos finansinės ES pagalbos priemonės, skirtos investuoti tiek į muitinių infrastruktūros gerinimą, tiek į pareigūnų gebėjimus.

2. Ar planuojami kokie mokestiniai žingsniai kovojant su tabako vartojimu? Prieš kelerius metus buvo pasirodę žinučių, kad papildomai, per sveikatos draudimą, ar kitas priemones gali būti siūloma apmokestinti rūkalius.

Be abejo, tabako gaminių kaina turi milžiniškos įtakos jų suvartojimui, todėl pvz., Pasaulio Sveikatos Organizacija nuolat siūlo sistemingai kainas didinti. Šiuo atveju, ES taisyklės nustato tik minimalų reikalaujamą akcizų dydį tabakui, nedraudžiant valstybėms narėms jį didinti ir tokiu būdu sumažinti šių gaminių vartojimą. Žodžiu, pačiai valstybei paliekama atsakomybė nuspręsti, kaip mokesčių politika naudojama visuomenės sveikatos apsaugai užtikrinti. Tačiau žinoma – kainų kilimo poveikis nebus pakankamai efektyvus, jei tuo pat metu nesugebėsime užkirsti kelio tabako kontrabandai.

3. Neseniai Lietuva sulaukė teigiamų Europos Komisijos vertinimų už finansinę discipliną ir pinigų politiką. Kaip manote, kaip šiandien ES valstybės turėtų derinti reikalingą taupymą ir ekonomikos skatinimo priemones?

Tai nėra vienas kitą paneigiantys dalykai. Komisija gegužės mėn. pateikusi šių metų ekonomines rekomendacijas šalims narėms ir akcentavo, kad ekonomikos konkurencingumą ir augimą skatinančios reformos gali duoti laukiamų rezultatų tik tuomet, kai jos dera su išmintinga biudžeto politika.

Kiekviena Bendrijos narė, priklausomai nuo savo situacijos, turėtų rasti tinkamą pusiausvyrą tarp šių dviejų priemonių grupių, todėl Komisija jau trečius metus iš eilės rekomendacijas pritaiko atskirai kiekvienai ES valstybei.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvai rekomenduojame intensyvinti veiksmus, skatinant konkurenciją energetikos sektoriuje, tokiu būdu mažinant energijos kainas. Tam reikia pagerinti elektros ir dujų tinklų jungtis su kitomis ES narėmis.

Komisija jau ne pirmus metus Lietuvai siūlo peržiūrėti ir mokesčių politiką – nebūtinai didinti ar mažinti mokesčius, tačiau reikia pakeisti naštos balansą. Svarbu, kad didesnė našta tektų mažiau ekonominę plėtrą veikiančius mokesčiams, tuo pačiu mažinant darbo jėgos apmokestinimą. Tai leistų ir išsaugoti fiskalinę discipliną, ir skatintų darbo vietų kūrimą. Džiugu, kad Lietuvos vyriausybė, tai matyti iš jos pastarųjų pasiūlymų, iš esmės pritaria tokiai koncepcijai.

Komisija siūlo ir kitas priemones, kurios galėtų skatinti augimą, nedidinant išlaidavimo. Pavyzdžiui, būtina taisyti švietimo ir darbo rinkos politikos spragas: šiuo metu yra akivaizdi gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Dėl jos atsiranda kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o nedarbas lieka aukštas. Būtina imtis priemonių padidinti darbo rinkos lankstumą ir skatinti dalyvavimą darbo rinkoje.

Penkiose savivaldybėse vykdytas bandomasis projektas pateikė vertingų pamokų, kaip padidinti paskatas dirbti ir geriau orientuoti paramą skurstantiems.

4. Kaip manote, ar pavyks susitarti su visomis Europos valstybėmis, taip ir Šveicarija dėl bankinių duomenų atskleidimo? Ar Europos Komisija yra paskaičiavusi, kiek galėtų būti slepiama neapmokestintų lėšų Šveicarijos ir kituose bankuose? Arba kiek pajamų Europos Sąjungoje dėl tokių slepiamų lėšų nebuvo surinkta? Kas pirmiausia trukdo dėl to susitarti?

Įvairiais vertinimais ES šalys dėl mokesčių slėpimo ir sukčiavimo kasmet praranda apie 1 trilijoną eurų pajamų. Ir nemažą dalį šios įspūdingos sumos sudaro dėl bankų paslapties, taikomos kai kuriose trečiose šalyse, nuslėpti mokesčiai.

Galiu tik pasidžiaugti, kad gegužės 14 d. Komisijai pavyko gauti ilgai siektą visų ES šalių mandatą pradėti derybas su Šveicarija, Lichtenšteinu, Monaku, Andora ir San Marinu dėl tokių pačių bankinių duomenų apsikeitimo taisyklių, kurios taikomos ES, naudojimo minimose valstybėse. Kaip tik per artimiausiais kelias savaites esu suplanavęs aplankyti visas šias šalis ir tokiu būdu pradėti derybų procesą.

5.Jūsų nuomone, ar 2015 m. – tinkamiausias laikas Lietuvai prisijungt prie euro zonos? Kodėl?

Niekada neslėpiau, kad esu kuo greitesnio Lietuvos prisijungimo prie euro zonos šalininkas. Nes Lietuvos praradimai, nebūnant euro zonos nare, yra tiek politiniai, tiek ekonominiai. Jau daugelį metų neturime savo monetarinės politikos – esame litą susieję su euru, visgi, negalime dalyvauti euro zonos sprendimų priėmime, nes nesame formalūs šio klubo nariai. Aš jau nekalbu apie sumas, kurias išleidžiame dėl valiutos konvertavimo, ar tai, kad Lietuvos bankai negali pigiau skolintis iš Europos centrinio banko.

Visgi, ar Lietuvai, kaip yra užsibrėžusi dabartinė vyriausybė, pavyks įsivesti eurą 2015 m., labai priklauso ir nuo tos pačios vyriausybės ryžto ir politinės valios toliau tęsti tvarią makreoekonominę politiką. Tik reikia turėti omenyje, kad vien skaičių atitikimas narystės zonoje tikrai negarantuos. Tai, kad konvergencija tvari ir ilgalaikė, o ne momentinė, turės patikėti ne tik Komisija ir Europos centrinis bankas, bet ir visos euro zonos narės, kurių kiekviena turės pritarti Lietuvos narystei šiame klube.

6. Ką manote apie tai, kad daugiau mokesčių turėtų būti surenkama į ES biudžetą? Kiek? Ir kam jie būtų naudojami?

Manau, kad pagrindinė ES vertė yra ne jos biudžeto dydis ir išmokos, o bendros ekonominės, teisinės ir politinės erdvės mūsų kontinente sukūrimas. Pats ES biudžetas yra labai nedidelis, lyginant su visos Sąjungos BVP. Ar tikrai būtina jį didinti yra atviras klausimas.

Tačiau aš palaikyčiau mintį, kad būtų pakeisti ES biudžeto formavimo principai – užuot lipdžius jį pagrinde iš valstybių narių įnašų, ES biudžetas, kaip ir siūlo Komisija, galėtų būti, visų pirma, formuojamas iš dviejų naujų nuosavų išteklių, pagrįstų dalimi įplaukų, gautų iš PVM ir finansinių sandorių mokesčių. Tokiu būdu sumažintume įtampą, kuri kaskart kyla tarp šalių, svarstant ES biudžetą, nes valstybės linkusios skaičiuoti, kiek jos įneša į ES biudžetą, ir kiek iš jo gauna. Objektyvesnis, tiesioginis ES biudžeto formavimas padėtų atsikratyti poreikio kažkam kažką kompensuoti, ir leistų objektyviau finansuoti svarbiausias ES bendras politikas.

7. Europos Komisijos kadencija po truputį eina į pabaigą, kokių dar svarbių Jūsų kuruojamų projektų galime laukti?

Šiuo metu nemažas kiekis svarbių pasiūlymų jau yra pateiktas, tad dabar juos svarbu priimti. Tai ir kovos su mokesčių vengimo ir sukčiavimo paketas, ir pasiūlymas dėl bendros konsoliduotos pelno bazės, pasiūlymas dėl energijos apmokestinimo direktyvos, finansinių sandorių mokesčio. Tai, ar pavyks dėl jų valstybėms narėms susitarti, labai priklausys ir nuo netrukus Tarybai pirmininkausiančios šalies – Lietuvos – pastangų.

O kalbant apie naujus planus – šiuo metu mes labai aktyviai dirbame prie iniciatyvų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemos tobulinimu. Netrukus pateiksiu pasiūlymą dėl standartizuotos PVM deklaracijos. Šis pasiūlymas, jeigu bus priimtas, labai ženkliai sumažins kaštus verslui, nes deklaracija būtų vienoda visose ES valstybėse – skirtingai, nei yra dabar. Taip pat, svarstome įvairius variantus dėl PVM lengvatų klausimo, ir šiuo metu ekspertai rengia studijas dėl jų įtakos tiek bendrajai rinkai, tiek įvairioms ES politikoms. Iki metų pabaigos pateiksime siūlymus ir šioje srityje.

Taip pat, iš kitų kuruojamų mano sričių išskirčiau Europos prokuratūros steigimą kovai su sukčiavimu ES lėšomis. Šį pasiūlymą turėtumėme pateikti artimiausiu metu.

8. Jeigu būtų tokia galimybė, ar liktumėte toliau dirbti EK, ar planuojate grįžti į Lietuvą? Galbūt norėtumėte kuruoti kitą sritį?

Kol kas dar per anksti spręsti, kur galėsiu panaudoti tą neįkainuojamą patirtį, įgytą dirbant EK nariu – visgi, iki kadencijos pabaigos liko daugiau nei metai.

9. Kokie didžiausi iššūkiai dirbant Europos Komisijoje?

Nuo kadencijos pradžios siekiau įtikinti valstybes nares, kad mano siūlomos mokestinės, finansinės iniciatyvos nėra tik techniniai, administraciniai klausimai. Norėjau, kad jie būtų suprantami kaip esminiai politiniai klausimai, nuo kurių priklauso ES ateitis, jos pobūdis.

Manyčiau, man pavyko susidoroti su šiuo iššūkiu – šiandien ES mokesčių politika yra pačiame politinio dėmesio smaigalyje. Tai, kad pavyko pakeisti iki tol vyravusį požiūrį, įrodo ir paskutinysis Vadovų Tarybos susitikimas gegužės 22 d., kuriame valstybių vadovai aukščiausiu lygiu sprendė mokesčių vengimo ir slėpimo problemas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA