Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (53)
Algirdas Šemeta

A. Šemeta: nuo šiol nuslėpti pajamų kitų šalių bankuose nebepavyks

Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) narių valdymo laikas senka. Lieka apie aštuonis mėnesius, per kuriuos reikia spėti užbaigti pradėtus darbus.

Tą savo metiniame pranešime per EP sesiją Strasbūre pabrėžė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Tą patį išskirtiniame interviu MyEP pažymėjo ir už mokesčius ir kovą su sukčiavimu atsakingas Lietuvos eurokomisaras Algirdas Šemeta.

Jūsų nuomone, ką svarbaus europarlamentarams pasakė J. M. Barroso?

Aš manau, kad svarbiausi dalykai yra keli – nors Europa turbūt perėjo per didžiausią krizę nuo antrojo pasaulinio karo laikų, tie veiksmai kurių ėmėsi ES per pastarupsius keletą metų, pradeda duoti vaisių.

J. M. Barroso kątik grįžo iš G20 šalių susitikimo ir ES pirmą kartą nebuvo barama už blogą elgesį, o priešingai, buvo pateikiama kaip pavyzdys sąjungos, kuri sugeba tvarkytis įvairiose srityse. Pavyzdžiui, nauja ekonomikos valdysenos sistema ateityje leis užkirsti kelią finansinės drausmės pažeidimams įvairiose šalyse. Arba finansų sektoriaus pilna reforma, padaryta per keletą metų... Prieš kokius penkerius ar šešerius metus buvo sunku įsivaizduoti, kad bus tokios didžiulės reformos padarytos. O dabar, nors ir sunkiai, bet Europa atsigauna, euro zonos ekonomika atsigauna.

Kitas dalykas – dar tikrai nėra pagrindo nusiraminimui. Negalima galvoti, kad dabar viskas atsigaus ir mes vėl galėsime gyventi kaip ankščiau. J. M. Barroso įvedė tokį naują terminą “NEW NORMAL” (“nauja normali situacija”). Po visų reformų mes smarkiai pakėlėmė kartelę aukštyn ir pasiekėmė naują normalią situaciją. Dabar nuo šios kartelės turime keliauti toliau ir prieš akis dar laukia daug sunkių sprendimų.

2014 metų gegužę visos ES piliečiai rinks naujus EP narius, o vėliau bus išrinkta ir naujoji EK. O ką “senoji” EK dar tikisi nuveikti iki kadencijos pabaigos?

Pirmiausia, kas buvo aiškiai pasakyta – iki rinkimų tikimasi užbaigti bankų sąjungos kūrimą, nes tai praktiškai kertinis akmuo visos euro zonos funkcionavimui.

Kitas dalykas – užbaigti finansų sektoriaus reformą, nes dar liko nesutvarkytos keletas sričių, pavyzdžiui, šešėlinė bankininkystė.

Dar būtina užbaigti daugiametės finansinės perspektyvos priėmimą ir ją įgyvendinančius teisės aktus tam, kad perspektyva galėtų pradėti veikti nuo pat 2014 metų pradžios. Juk nepaisant pirmųjų atsigavimo ženklų, nedarbo problema yra didžiulė, o per investicijas, naudojant daugiametės perspektyvos lėšas, mes galime spręsti nedarbo, o ypač jaunimo nedarbo problemą.

Komisija nusiteikusi aktyviai dirbti toliau, tikrai neketiname miegoti, teiksime ir toliau siūlymus, tikimės, kad tiek EP, tiek ET, užbaigs šių reformų, kurios pradėtos, patvirtinimą.

Tai liečia ir mano sritį – daugybę dalykų, susijusių su kova su mokesčių vengimu ir sukčiavimu.

Galiu tik pasidžiaugti, kad paskutiniame G20 vadovų susitikime automatinis apsikeitimas informacija apie gyventojų pajamas buvo pripažintas kaip tarptautinis standartas – nuo šiol visos pasaulio valstybės turės tokią sistemą įgyvendinti, o tai reiškia, kad nebepavyks nuslėpti pajamas kitos šalies bankuose.

Ar tai reiškia, kad Šveicarijoje nebeliks bankų paslapčių?

Taip, G20 tai pripažino kaip pasaulinį standartą, bet yra kitas momentas – tą standartą reikia įgyvendinti.

Mes jį įgyvendiname Europos Sąjungoje, aš deruosi su Šveicarija ir dar keturiomis kaimyninėmis valstybėmis, kad jos kuo greičiau tą standartą įgyvendintų. Tačiau dabar prasideda globalus judėjimas, nes ne tik Šveicarija, Andora ar Monakas yra svarbūs šiuo klausimu, bet ir Honkongas, Singapūras ir kitos šalys.

Artimiausias laikotarpis bus skirtas šio principo įgyvendinimui ir smagu, kad ES yra lyderė šioje srityje. Ir tikiuosi, kad ES šalys narės priims pateiktus pasiūlymus, kurie šiuo metu yra svarstomi. Ir mes išsaugosime lyderystę.

Mes su jumis kalbamės apie svarbius teisės aktus, pasiūlymus, iniciatyvas, kurias įgyvendina ES institucijos tam, kad jos piliečiai gyventų geriau. Tačiau apklausos rodo, kad jie vis tiek tam lieka abejingi. Tai jaučiama ir Lietuvoje. Kaip prie žmonių priartinti suvokimą, kad be ES isntitucijų darbo būtų neįmanoma normaliai gyventi. Ką daryti, kad žmonės daugiau domėtųsi tuo, kas vyksta ES, aktyviau dalyvautų rinkimuose?

Tą ir prezidentas paminėjo savo kalboje, kad labai svarbu, jog visos proeuropietiškos partijos – Liaudies partija, Socialdemokratų partija, Liberalai ir Žalieji, kad jos gintų Eropos projektą ir paaiškintų žmonėms tą naudą, kurią šis projektas duoda.

Tai galioja visiems politikams, ne tik EK, bet ir EP nariams, ir šalių narių vyriausybėms.

Mes pastebime norą manyti, kad viskas, kad yra gerai, ką galima laikyti pasiekimu, yra nacionalinių vyriausybių nuopelnas, o jeigu kur nors iškyla sunkumų – kalta ES.

Kai kur tai daroma visiškai nepagrįstai, pavyzdžiui, nedarbo klausimu. ES kompetencija nedarbo klausimais yra minimali, praktiškai ji susijusi su struktūrinių fondų galimybėmis, kurie nėra dideli, o pagrindinė kompetencija yra šalyse narėse. Nedarbas, kuris kilo daugelyje ES valstybių, yra pirmiausia tų šalių vyriausybių rūpestis ir būtent jos turi imtis priemonių, o ES gali tik padėti tai padaryti. Tuo tarpu dažnai yra sakoma, kad dėl 60 proc. jaunimo nedarbo Graikijoje kalta ES. Tokiais pasisakymais tas skepticizmas ir yra skiepijamas.

Dėl to šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu svarbu, kad Europos lyderiai parodytų aiškiai, kas jau yra padaryta ir kas dar bus padaryta, kad ES jos piliečiams gyventi būtų geriau.

Toks būtų pagrindinis uždavinys. Nepagrįstai kritikuodamas ES proeuropietis tikrai neaplenks euroskeptiko, nes euroskeptikai yra tos srities profesionalai. Kaip ir J. M. Barroso pasakė, kad jeigu laikysime euroskeptiką originalu, tai visų prieuropiečių bandymas kritikuoti bus tik kopija, o originalas yra visada geresnis, negu kopija. Tai tą proeuropinę poziciją visos proeuropinės partijos turėtų rinkiminėje kampanijoje pabrėžti.

Yra ideologinių skirtumų tarp politinių jėgų ir tai normalu, bet labai svarbu, kad ta politinė kova neišvirstų vien tik ES kritikavimu, nes tai bus tik į naudą euroskeptikams.

Neseniai “Eurobarometro” atlikta apklausa parodė, kad daugelis ES piliečių ateityje norėtų patys rinkti EK. Kokia jūsų nuomonė? Ar tai realu, ar būtų veiksminga? Ar tai galėtų priartinti žmones prie valdžios ir padėti jiems suprasti, kad jie irgi kažką gali keisti, lemti?

Kad rinkimai vyks diskusijos apie Europos ateitį atmosferoje, yra natūralu. Pats J. M. Barroso teigė, kad pateiks pasiūlymus, kaip toliau reformuoti institucinę santvarką ES ir įvairūs modeliai yra svarstytini.

Jei imsime nacionalinius modelius, tai turbūt nėra nei vienos šalies, kurioje vyriausybė būtų renkama tiesiogiai. Įprastai yra renkamas parlamentas ir po to jau parlamentinė dauguma skiria savo vyriausybę.

Neabejotinai įvairios demokratinės reformos yra reikalingos. Pavyzdžiui, šiuo metu mes Europos Parlamente neturime ryškios pozicijos ir opozicijos, kas būdinga nacionaliniams parlamentams, tad galima būtų svarstyti ir tokius klausimus.

Yra daug svarstymų apie tai, kas galėtų pagreitinti sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, mano srityje, jeigu kalbėsime apie moeksčius, sprendimai turi būti priimami vienbalsiai ir tai sulėtina priėmimo procesą.

Taip pat labai svarbu, kad institucijų atstovai atsiskaitytų savo piliečiams, kad jie matytų, kas yra daroma, kokie rezultatai pasiekti, tada žmonės galėtų susidaryti objektyvesnę nuomonę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA