Kaip rašo „Euractiv“, Europos Sąjunga (ES) – viena svarbiausių šios Afrikos šalies rėmėjų – turi būti ryžtingesnė tam, kad būtų užtikrinta laisva žiniasklaida Somalyje, rašo Alison Bethel McKenzie.
"Aš beveik įsitikinusi, kad kai Libaanas Abdullahi Farahas nusprendė tapti žurnalistu, jis nemanė, kad tai kainuos jam gyvybę. Tačiau liepos 7 d. būtent taip ir atsitiko. Žinia apie L. A. Faraho (taip pat žinomo Libano Qarano vardu) nužudymą kelia siaubą, tačiau dar labiau gąsdina tai, kad jis – jau septintasis Somalio žiniasklaidos darbuotojas, nužudytas šiais metais, kas šią Afrikos valstybę prilygina žurnalistams pavojingiausiomis pasaulyje šalimis – Sirija, Pakistanu ir Egiptu.
Libanas Qaranas buvo televizijos žurnalistas, į kurį pakeliui iš darbo buvo šauta keturis kartus – į gerklę, krūtinę ir kojas. Jis mirė pakeliui į ligoninę", - sakė Alison Bethel McKenzie, generalinė „International Press Institute“ direktorė Vienoje.
Begėdiški nužudymai bei jų daromas poveikis žurnalistikai pritraukė UNESCO Generalinės direktorės Irinos Bokovos dėmesį. „Per daug šios šalies žiniasklaidos darbuotojų sumokėjo gyvybe už mūsų teisę į informaciją. Išreiškiu pagarbą jų pasišventimui bei reikalauju, kad vyriausybė atsakytų už tai, jog nepadarė nieko tam, kad šie žudymai būtų sustabdyti“, - pareiškė I. Bokova.
Be šokiruojančių mirčių, laisvos žiniasklaidos gynėjai atidžiai stebi kitą šioje šalyje vykstančią žiniasklaidos kovą: dedamos didžiulės pastangos tam, kad būtų apribotos žurnalistų teisės bei kontroliuojamos naujienų skelbimas. Somalio Žurnalistų sąjungos nariai bei kitos grupės drąsiai mėgina sustabdyti norą priimti įstatymą, kurio pagrindu reporteriai privalėtų atskleisti savo šaltinius bei kuris draustų jiems viską, kas atrodo antiislamiška ar prieštarauja Somalio tradicijoms.
Tačiau šio įstatymo projektas, neseniai atidėtas Somalio ministro pirmininko, potencialiai kelia daug problemų, kurios neabejotinai garantuos tolimesnį žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą.
Vietoje eikvojamos energijos, mėginant cenzūruoti žiniasklaidą, vyriausybė turėtų išreikšti poziciją, jog žurnalistų puolimas ir žudymas yra nepriimtinas ir kad toks žiaurus elgesys nebus toleruojamas demokratinėje visuomenėje. Somalio lyderiai turėtų taip pat duoti aiškiai suprasti, kad mėginantys nutildyti žiniasklaidą atsakys už savo veiksmus teismo salėje.
Somalio vyriausybės tarptautiniai partneriai taip pat privalo būti aktyvūs. ES, JAV ir Jungtinės Tautos (JT) – didžiausios Somalio vystymosi palaikytojos ir humanitarinės pagalbos tiekėjos – vienbalsiai tvirtina, kad norėtų matyti dabartinės vyriausybės sėkmę. ES ir JAV pažadėjo remti ekonominį ir politinį stabilumą, apimantį demokratinių institucijų sukūrimą šalyje, paskutinį kartą centrinį valdymą turėjusioje prieš 20 metų.
Pasaulis neturėtų tikėtis iš Somalio stebuklų. Dabartinis parlamentas dirba tik metus, o prezidentui Hassanui Sheikhui Mohamudui, rugsėjo 12 d. pažymėsiančiam pirmuosius savo darbo metus, tenka bauginanti valstybės kūrimo užduotis. Tačiau atrodo, kad naujoji valdžia eina ne tuo keliu svarstydama įstatymą, apribosiantį žiniasklaidos priemones, kas neatitinka vyriausybės pasižadėjimo laikytis demokratijos ir užtikrinti saugumą šalies gyventojams ir tarptautiniams palaikytojams,
„Šie kriminaliniai aktai – tai rimtas teisės į laisvą saviraišką bei žmonių informavimo laisvės pažiedimas, kas ypatingai svarbu šalyje, siekiančioje atsitiesti po tiek metų trukusio konflikto“, - žurnalistų nužudymus pasmerkė UNESO Generalinė direktorė I. Bokova.
Tik tada Somalio žurnalistai pradės tikėti, kad yra vilties, jog jų kolegos, tokie kaip Libanas Qaranas, Ahmedas Sharifas ir daugelis kitų, nebebus žudomi, vilties, kad jie galės pildyti savo norą apšviesti tai, kas vyksta jų šalyje tam, kad gyventojai būtų informuoti.