Pirmininkavimą ES vengrai perima labai įtemptu ir gausiu svarbiais įvykiais laikotarpiu: euro valiutos problemos, finansinio stabilumo mechanizmo kūrimas, sąlygų ekonominiam augimui ateityje ieškojimas; šių metų pirmąjį pusmetį prasidės ir diskusijos dėl naujos ES finansinės perspektyvos nuo 2014 m.

Apžvelgiant Vengrijos pirmininkavimo darbotvarkę be tęstinių ekonomikos augimo, finansinio stabilumo, stiprios žemės ūkio politikos ar bendros energetikos rinkos sukūrimo siekių, ryškėja ir nauji, pavadinkime, vengriški akcentai. Savo pirmininkavimą šalis ketina išnaudoti sklandžiam Dunojaus regiono strategijos užbaigimui. Vengrija taip pat siūlo padėti Europai rasti sprendimų romų integracijai ir ketina būti aktyvūs priartinant Balkanų regiono šalis prie ES.

Sveikintinas yra vengrų dėmesys ir pozicija dėl ES išorės arba užsienio politikos krypčių išgryninimo. Iš tiesų, praėjusiais metais pradėjusi veikti C.Ashton vadovaujama ES Išorės veiksmų institucija nespėjo pademonstruoti aiškios ES išorės politikos struktūros ir dėl to sulaukė nemažai kritikos tarptautinėje viešojoje erdvėje.

Siekdami pateisinti savo pirmininkavimo šūkį „Stipresnė Europos Sąjunga“ vengrai atkreipia dėmesį į Lisabonos sutartyje įtvirtintas naujoves dėl bendros ES saugumo ir gynybos politikos ir, kaip teigia patys, šiuos teiginius ketina užpildyti realiu turiniu. Vengrija kelia užduotį sustiprinti ES civilinių ir karinių krizių sprendimo potencialą ir integruoti jį į kuriamos Išorės veiksmų tarybos rėmus.

Problemos aktualios ir Lietuvai

Z.Balčytis
Baltijos šalims yra naudingas Vengrijos pažadas skirti ypatingą dėmesį bendros ES geležinkelio erdvės sukūrimui, nes tai mums leidžia aktyviau reikšti savo interesą dėl pagalbos įgyvendinant Baltijos šalių sujungimo su Vakarų Europa geležinkelio vėže projektą „Rail Baltica“
Atsakant į klausimą, ar Vengrijos darbotvarkė atitinka Lietuvos ir Baltijos šalių interesus, galima sakyti, kad šios šalies išryškinamos problemos daugeliu atvejų mums yra aktualios ir svarbios. Turėdami istorinių - politinių ir ekonominių panašumų tiek mes, tiek jie labai skaudžiai susiduriame su skurdo ir atotrūkio problemomis. Mūsų žemės ūkio sektoriui yra naudingas Vengrijos ryžtingumas bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje ir spaudimas Europos Komisijai pateikti konkrečias priemones pieno sektoriaus stiprinimui.

Baltijos šalims yra naudingas Vengrijos pažadas skirti ypatingą dėmesį bendros ES geležinkelio erdvės sukūrimui, nes tai mums leidžia aktyviau reikšti savo interesą dėl pagalbos įgyvendinant Baltijos šalių sujungimo su Vakarų Europa geležinkelio vėže projektą „Rail Baltica“.

Visiškai atitinka mūsų interesą ir tai, kad vienas pagrindinių Vengrijos pirmininkavimo akcentų yra naftos, dujų ir elektros infrastruktūros ir jungčių vystymas, kuriant bendrą visos ES energetikos rinką. Tiesa, turbūt neatsitiktinai vengrai vengia kalbėti apie bendrai ES energetikos politikai kenkiantį dvišališkumą, nes Vengrija yra viena iš tų šalių, kurios ne taip seniai susisaistė dujų tiekimo, o konkrečiu atveju, ir dujotiekio „South Stream“ vystymu su Rusija.

Kitas deguto šaukštas yra minėtas šalies pirmininkavimo išvakarėse priimtas kritiškai vertinamas žiniasklaidos laisvę ribojantis įstatymas, kurio kontekste pirmininkavimo darbotvarkėje įtvirtinta Vengrijos iniciatyva stiprinti pagrindinių teisių ir laisvių chartijos veikimą atrodo mažiau nuoširdi.

Apibendrinant Vengrijos brėžiamą pirmininkavimo darbotvarkę reikia įvertinti šios šalies sugebėjimą ne tik tiksliai įsivardinti tęstinius ES politikos iššūkius, bet ir subtiliai atkreipti dėmesį į naujus specifinius Vengrijos regionui būdingus klausimus. Tikėkimės, kad skandalų lydima pirmininkavimo pradžia išaugs į konstruktyvią ir produktyvią diskusiją, kuri bus naudinga ir Baltijos šalims bei taps gera pamoka Lietuvai ruošiantis perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai 2013 m.