Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Z.Balčytis: Lietuva ir Europa 2010-aisiais
A.Solomino nuotr.

Z.Balčytis: Lietuva ir Europa 2010-aisiais

2010 metai vadinami lūžio, išėjimo iš krizės, iššūkių metais. Aišku viena - ar mes sugebėsime įveikti Lietuvoje ypač aštrius ekonominius ir socialinius sunkumus, daugiausiai priklausys nuo mūsų pačių sugebėjimų ir nusiteikimo. Šiame straipsnyje apžvelgiami 2010 metų Europos institucijų darbotvarkės akcentai bei išskiriamos strateginės Lietuvos galimybės pasinaudoti ES investicijomis.

Darbo vietos ir ekonomikos augimas yra žodžiai, kurie šiandien kartojami Europos Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, kurios institucijos darbotvarkę atsiverstume. Tai rodo, kad nepaisant skirtingų politinių požiūrių, yra pasiektas principinis sutarimas dėl šiandienos didžiausios problemos sprendimo. Kad žodžiai taptų darbais, jie pradžioje turi tapti skaičiais: 2010 – ųjų metų Europos Sąjungos biudžete rekordiškai didelės sumos numatytos ekonomikos atgaivinimui per darbo vietų kūrimą, investijas į įmonių konkurencingumą, pagalbą mikro (smulkiajam) verslui.

Kitas prioritetinės svarbos klausimas, mūsų laukiantis ateinančiais metais, yra energetinė politika. Šio klausimo sprendimas lems daugelį kitų Europos Sąjungos ateities aspektų, tokių kaip saugumas, ekonomikos būklė ar finansinis pajėgumas. Vienas svarbiausių ES iššūkių šiandien yra suformuluoti bendrą energetikos politiką, stengiantis išstumti dvišalius susitarimus, kurie neišsprendžia, o tik atideda problemų sprendimą ateičiai. Lietuva šiame kontekste turi ne vieną strateginę galimybę. Kadangi esame izoliuotas nuo ES energetikos infrastruktūros regionas, galime pretenduoti į prioritetinį finansavimą, vystant dujų jungtį su Lenkija („LitPol“ dujotiekis), kuri leistų diversifikuoti dujų tiekimą krizės atveju, statant suskystintų dujų terminalą Klaipėdos uoste, sujungiant Lietuvos ir Švedijos elektros tinklus. Šiuo metu tokio dydžio infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas padėtų pasiekti ne tik pirminį tikslą – didesnį energetinį saugumą, bet taip pat būtų rimtas postūmis visai šalies ekonomikai.

Lietuvos ūkiui ypatingai svarbi tema yra ES transporto politika. Netrukus bus sprendžiama dėl šios šakos pagrindinių principų ir reguliavimo – bus sudaroma nauja Europos transporto „Blatoji knyga“. Kaip mes sugebėsime įsitraukti į šį procesą, nulems mūsų infrastruktūrinę ateitį. Ar liksime geografiškai izoliuota periferija, ar sujungę geležinkelius, išplėtę Klaipėdos uosto galimybes, toliau investuodami į kelių būklę ne tik įsitrauksime į ES transporto tinklą, bet ir išnaudosime kaimyninių Baltarusijos, Rusijos, kitų artimų, tačiau ES nepriklausančių šalių rinkų teikiamas ekonomines galimybes.

Biudžeto kontrolės srityje iššūkis, kurį turi perlipti ES, pirmiausia yra efektyvi paramos lėšų kontrolė ir paramos panaudojimo taisyklių supaprastinimas. Tai yra sudėtinga užduotis, kadangi iš vienos pusės dabar veikiančios painios taisyklės stabdo lėšų panaudojimą, iš kitos pusės taisyklių liberalizavimas gali paskatinti dar didesnį piktnaudžiavimą ES parama. Mano nuomone, kurią ne kartą išsakiau ir oficialiai pateikiau atsakingiems ES pareigūnams, šioje situacijoje iniciatyvos turi imtis Europos Komisija, kuri apibendrindama skirtingų šalių narių patirtį, turėtų parengti naują lėšų panaudojimo taisyklių ir kontrolės koncepciją. 

Skatinant ekonomiką, privalome pasinaudoti ES paramos ir pagalbos lėšas. Europos Komisijai sudarius ekonomikos atgaivinimo planą, daugėja galimybių į šalies ūkio plėtrą investuoti ES pinigus. Lietuvos Vyriausybė turėtų aktyviau valdyti strateginį lėšų paskirstymą, kad nelaukiant finansinių perspektyvų pabaigos, investicijos būtų nukreipiamos iš mažiau perspektyvių į imlesnes šakas. Pavyzdžiui, šiuo metu, didžiausią socialinį ir ekonominį teigiamą efektą duotų investicijos į smulkaus ir vidutinio verslo segmentą, kuris yra vienas perspektyviausių šalies darbdavių. Kita neišnaudojama galimybė, kurios įgyvendinimo spartą kaip problemą jau įvardijo ir komisaras Algirdas Šemeta, yra ES lėšų įsisavinimas bei daugiabučių renovavimas.

Pirmininkavimą ES perimanti Ispanija akcentuoja ir piliečių teisių plėtros svarbą. Nors ES yra lyderiaujanti pasaulyje pagal žmogaus teisių užtikrinimą, siekiama šią sritį tobulinti įtraukiant dirbančiųjų teises, užtikrinant lyčių lygybę, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. 2010 –ųjų paskelbimas kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais leidžia tikėtis daugiau dėmesio labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

Europa pabrėžia sunkią ekonominės krizės pamoką, todėl jau netrukus finansų sektoriuje atsiras daugiau priežiūros ir kontrolės, o ekonomikos politikoje daugiau tarpusavio koordinacijos. Jau aiškėja naujų Europos finansų kontrolierių tarnybų kontūrai, kurios ketina tapti papildomu saugikliu, neleidžiančiu ekonomikai perkaisti. Galime laukti, kad šalių narių nacionalinės finansinės institucijos netrukus turės glaudžiai bendradarbiauti su ES finansų kontrolieriais. Su naujomis taisyklėmis turės susitaikyti ir alternatyviųjų investicinių fondų valdytojai. Mano nuomone, Lietuvos Vyriausybė neturėtų ignoruoti ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaro Joaquinas Almunia pareiškimo paskutinės Strasbūro sesijos metu, kad valstybių (ypač mažų ) ekonomika neturėtų būti priklausoma vien nuo komercinių bankų finansavimo. Deja, valstybinio banko idėja mūsuose buvo atmesta jos neišanalizavus.

Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2010 – aisiais Europos Sąjunga ketina aktyviai įsitraukti į tarptautinius santykius. Kuriama visiškai nauja ES užsienio reikalų institucija ketina tapti nepriklausoma nuo kitų institucijų ir įtakinga žaidėja pasaulio politikos arenoje. Tai yra naujas puslapis tarptautinių santykių istorijoje, kuris verčia ir mus pergalvoti savo diplomatinę politiką. Kalbant praktiškai, aiškėja, kad ateityje galėsime atsisakyti dažnai brangiai kainuojančios ir abejotiną naudą nešančios dvišalės užsienio politikos, perduodant santykių su trečiosiomis šalimis plėtojimą ES užsienio reikalų tarnybai tuo pačiu deleguodami į ją savo atstovus.

Tai yra tik keletas pagrindinių klausimų, kurie 2010 metais bus sprendžiami ES. Nemažai jų lieka nepaminėti, tačiau jų svarba mums yra labai didelė. Turime kelti sau uždavinį aktyviai dalyvauti diskusijoje, ginti savo interesus bei pasinaudojant visomis narystės ES teikiamomis galimybėmis stirpinti šalies ūkį ir nuosekliai didinti žmonių gyvenimo kokybę.

Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Transporto ir turizmo bei Biudžeto kontrolės komitetų narys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA