Ko Lietuvos pramonė – valstybės ekonomikos ramstis – gali tikėtis iš Europos Sąjungos (ES) naujoje 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje?

Europos pramonė yra atsidūrusi sudėtingoje situacijoje. Dėl užsitęsusios ekonomikos krizės, ES gamybos apimtys yra sumažėjusios daugiau kaip 10 procentų, pramonėje prarasta daugiau nei 3 milijonai darbo vietų.

Įmonių apklausos rodo, kad galimybė gauti kreditą yra didžiausia Europos įmonių problema, kad daugelis Europos pramonės įmonių labai priklauso nuo banko kreditų.

Dėl problemų bankų sektoriuje stabdomos investicijos , o gamyklos spaudžiamos nutraukti veiklą.

Ir visa tai vyksta tuomet, kai ES konkurentai JAV ir Azijoje jau dabar daug investuoja į šias sritis, telkia naujas technologijas, kad paklotų pamatus naujai pramonės revoliucijai, paremtai ekologiška energija, netaršiu transportu, naujais gamybos metodais, novatoriškomis medžiagomis ir išmaniomis ryšių sistemomis.

Europa negali pasigirti ir mažomis energijos išteklių kainomis. Nuo 2005-2012 metais realios energijos kainos, nustatytos Europos pramonei, padidėjo 27 procentais. Jos yra aukštesnės nei daugelyje kitų pramoninių šalių, ypač JAV.

Už elektros energiją Europos pramonė moka vidutiniškai aukštesnę kainą nei kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių, pavyzdžiui, JAV, Kanados, Meksikos ir Pietų Korėjos pramonė. Ir šis kainų atotrūkis pastaruoju dešimtmečiu padidėjo.

Akivaizdu, kad Europai būtinos naujos investicijos į pramonę. Europa turi iš esmės pakeisti mažėjančio pramonės vaidmens tendencijas.
Ką daryti? Kuria kryptimi pramonę siūlo vairuoti ES strategai? Kaip bus skatinamos investicijos?

Svarbiausia priemonė krizei įveikti yra parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad pirmiausia būtina atgaivinti tą verslą, kuris įdarbina didelę dalį darbuotojų. Šios įmonės yra ES ekonomikos ramstis, sudaro daugiau nei 98 proc. visų ES įmonių, daugiau kaip du trečdalius ES darbo vietų, o sukurta vertė sudaro net iki 60 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

ES nusprendė sudaryti sąlygas įmonėms naudotis alternatyviaisiais finansavimo šaltiniais, mažinti įprastą įmonių priklausomybę nuo bankų finansavimo. Europos investicijų bankui (EIB) jau skirti papildomi 10 milijardų eurų, iš viso EIB sudarytos galimybės suteikti 60 milijardų eurų papildomo finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui per kitus 3–4 metus. Iš esmės 10–15 milijardų eurų bus skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms, panaši suma – inovacijoms, o 15–20 milijardų eurų – tausiam išteklių naudojimui. . Numatyta, kad šios priemonės ypač bus taikomos sektoriuose, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų – statybų, verslo paslaugų, logistikos, turizmo ir didmeninės prekybos. Taip pat energijos taupymo – pastatų renovacijos, atliekų tvarkymo, antrinio žaliavų perdirbimo programose.

Lietuvos įmonės, kurios kurs naujas darbo vietas, taip pat galės pasinaudoti šiais finansiniais mechanizmais.

Europos Komisijos komunikatas „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ numatytos svarbiausios pramonės kryptys iki 2020 metų. Komisija siūlo daugiausia dėmesio skirti investicijoms ir inovacijoms šešiose prioritetinės veiklos srityse: pažangiųjų gamybos technologijų (pavyzdžiui, 3D spausdintuvai, nauji gamybos procesai), didelio poveikio technologijų (nanotechnologijos, pažangiosios medžiagos), biologinių produktų, tvarios pramonės bei statybos politikos ir žaliavų (pastatų renovacija, nauji statytos standartai), netaršių transporto priemonių, pažangiųjų elektros energijos tinklų (atsinaujinančios energijos integravimas į elektros energijos sistemą, energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ir naujų poreikių, pavyzdžiui, baterijų įkrovimo, patenkinimas).

Pagal COSME (konkurencingumo ir inovacijų mažoms ir vidutinėms įmonėms) programą 2,3 milijardo eurų 2014-2020 metais užtikrins preigą prie finansavimo, sukuriant garantijų mechanizmą , kad kuo daugiau mažų ir vidutinių įmonių galėtų gauti finansavimą.

Laukia labai svarbus laikotarpis. Netrukus Lietuva pradės įsisavinti ES 2014-2020 metų finansinės perspektyvos paramą. Pramonininkų, gamintojų rankose – Lietuvos ateities ekonomika. Ne mažiau svarbus vaidmuo teks visai valstybės tarnybai, valstybės institucijoms.

Būtina nustatyti prioritetines ūkio sritis ir į jas nukreipti ES paramą: gamyba, alternatyvūs energijos šaltiniai, transporto infrastruktūra, informacinės technologijos, biotechnologijos, mokslo tiriamieji darbai, žemės ūkis. Tik gaminanti ir savo produkciją bei paslaugas parduodanti Lietuva gali būti dirbanti ir uždirbanti valstybė.