„Mano kompanija turi kreditų, mokame palūkanas, jos viršija man galimą skirtiną baudą - prieš šventes gal ir linksmiau galima pasakyti, kad man vieninteliam yra paskirta tokia didelė kardomoji priemonė Lietuvoje“, – antradienį teisme sakė V. Uspaskichas.
Tuo tarpu jo advokatas Vytautas Sviderskis savo ginamąjį lygino su internetinio puslapio „Wikileaks“ įkūrėju Julianu Assange’u, kuris į laisvę yra paleistas už maždaug tą pačią užstato sumą – 300 tūkst. JAV dolerių.
V. Uspaskichui kardomoji priemonė – 1,5 mln. Lt užstatas buvo skirtas dar 2008-ųjų balandį. Kad jį sumokėtų, europarlamentaras teigia paėmęs kreditą ir dabar kasmet bankui yra priverstas mokėti po 120 tūkst. Lt palūkanų.
DP pirmininkas antradienį Vilniaus apygardos teismo paprašė pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę ir grąžinti užstatą, o jeigu tai neįmanoma, – bent sumažinti jo sumą.
„Nematau jokio tikslo taikyti šią kardomąją priemonę, nes visur esu pareigingas, po kardomosios priemonės paskyrimo visus nurodymus vykdau tiksliai, sąžiningai, tvarkingai, – teismui aiškino V. Uspaskichas. – Kitas dalykas – labai norėčiau, kad kolegija atsižvelgtų į tai, kad šis užstatas man kainuoja, mano kompanija turi kreditų, mokame palūkanas, jos viršija bet kokią galimą baudą – prieš šventes gal ir linksmiau galima pasakyti, kad man vieninteliam yra paskirta tokia didelė kardomoji priemonė Lietuvoje. Pinigai kainuoja šiais laikais“.
V. Uspaskichas aiškino, kad prieš dvejus metus sutiko sumokėti užstatą, nes aukojosi dėl savo įkurtos partijos.
„Esu politikas, tuo metu vyko rinkimai, tad jų metu negalėjau elgtis taip, kad dėl manęs įkaitu taptų visa partija“, – aiškino kaltinamasis.
Jam atstovaujantis advokatas V. Sviderskis teisme pabrėžė, kad įstatyme nėra numatyta, jog yra privaloma skirti kardomąją priemonę.
„Jis nė karto nėra pažeidęs skirtų kardomųjų priemonių – visada buvo pareigingas net iki įkyrumo, teismui net buvo pateikęs prašymus nuvažiuoti į Palangą ir pan.“, – aiškino V. Sviderskis.
Kad V. Uspaskichui būtų grąžintas užstatas, nesutinka Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas. Pasak jo, užstatas nėra sietinas su gresiančia bausme, o tėra jos įvykdymo garantas.
Ar bus panaikintas užstatas, teismas žada paskelbti sausio 10-ąją, o prie DP finansinių machinacijų bylos teisėjų kolegija sugrįš tik sausio 27-ąją, nes antradienį posėdyje dėl ligos negalėjo dalyvauti viena kaltinamųjų – buvusi partijos centrinės būstinės vadovė Vitalija Vonžutaitė.
Beje, nagrinėjant bylą jau pasikeitė teisėjų kolegija – vietoj teisėjos Sigitos Bieliauskienės į kolegiją įtrauktas teisėjas Arūnas Kisielius, o vietoj Ryšardo Skirtuno – teisėjas Stasys Lemežis. Bylai, kaip ir anksčiau, pirmininkauja teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
DP byloje kaltinimai yra pateikti ne tik V. Vonžutaitei ir V. Uspaskichui, bet ir Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusiai DP finansininkei Marinai Liutkevičienei. Prokurorai juos kaltina apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimu, neteisingų duomenų DP buhalterijoje naudojimu, tų duomenų įrašymu į deklaracijas ir įgaliotoms institucijoms pateikimu, apgaulingų pareiškimų apie partijos turtą ir veiklą teikimu valstybės institucijoms gaunant valstybės dotaciją.
Bylos ilgą laiką teismui nepavyko atversti, nes į Europos Parlamentą išrinktas V. Uspaskichas buvo įgijęs teisinę neliečiamybę.
Bylą teismas žada nagrinėti ketvirtadieniais, joje senatis sueis 2014-aisiais.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, jog DP 2004-2006 metais neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų, daugiau kaip 23 mln. litų išlaidų, išvengė sumokėti valstybei daugiau kaip 3,8 mln. Lt mokesčių ir įmokų.
„Darbiečių“ lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju daugiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje, kur buvo pasiprašęs prieglobsčio. 2007-ųjų rugsėjį V. Uspaskichas pats grįžo į Lietuvą.
2008 metais Seimas buvo panaikinęs politiko imunitetą, tačiau 2009-aisiais išrinktas į Europarlamentą jis vėl įgijo neliečiamybę.
V.Uspaskichas EP vadovams save yra pavadinęs „koordinuotos valstybės atakos auka“.