„Europos Parlamente teisė kalbėti savo kalba – tvirta privilegija, todėl kiekvienas ten gali kalbėti gimtąja kalba“, - pabrėžė V. Tomaševskis. - „Bus absurdiška, jei autobusų maršrutų ar priešgaisrinių perspėjimų nerašysime dviem kalbom, kadangi tai turėtų būti mūsų valstybės turtas“.
Po to, kreipdamasis į posėdyje dalyvavusį socialdemokratų atstovą, Seimo pirmininko pavaduotoją Česlovą Juršėną ir užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją Justiną Karosą, išreiškė viltį, kad „kairiesiems perėmus valdžią, (mažumų) situacija gali pagerėti“.
V. Tomaševskis taip pat pareiškė, kad Lietuvai įstojus į ES tautinių mažumų padėtis Lietuvoje pablogėjo.
„Paradoksalu, bet po įstojimo į ES ši problema paaštrėjo. Nuo 1991 m. turėjome gerą tautinių mažumų įstatymą, leidžiantį vartoti tautinės mažumos kalbą jų kompaktiškai gyvenamose vietovėse. Dabar mažumos atstovai negali naudotis šia teise netgi ten, kur jie sudaro 80% gyventojų. Tai absurdiška ir nepriimtina, tuo labiau, kad 2004 m. įstojome į ES, ir požiūris į šią problemą turėtų būti liberalesnis. 2000 m. Lietuva prisijungė prie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos. O dabar už gimtosios kalbos vartojimą skiriamos baudos“, - pažymėjo jis.
Jis kreipėsi į opoziciją, atstovaujamą Č. Juršėno bei J. Karoso, sakydamas, kad šią problemą būtina skubiai spręsti.
Visgi į tai Č. Juršėnas atsakė, kad įstatymas, kuriuos remiasi V. Tomaševskis, buvo priimtas iki Konstitucijos įsigaliojimo 1992 m., o pagrindiniame šalies įstatyme „valstybinės kalbos klausimas suformuluotas griežčiau“.
„Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių, vadinasi, prie to reikia prisitaikyti“, - pabrėžė jis. - „Dėl europietiškų taisyklių sutinku, tačiau viskas keičiasi pamažu, o ne staiga. Maskvą ne vienu kartu pastatė“, - Č. Juršėnas priminė garsios dainos žodžius. - „Tomaševskis teisus, sakydamas, kad kairieji šiuos reikalus vertina truputį kitaip, tačiau, iš kitos pusės, jie negali nesilaikyti galiojančios Konstitucijos“.