Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Vokietijos spauda: Europa gaus iš karto penkis Černobylius

Vokietijos spauda: Europa gaus iš karto penkis Černobylius

Dešimt metų po Černobylio katastrofos niekas nė girdėti nenorėjo apie naujas atomines elektrines, o dabar visai netoli nuo Černobylio AE sarkofago žadama statyti iš karto penkias elektrines: Baltarusijoje, Lietuvoje, Kaliningrado srityje ir dvi – Lenkijoje. Ar nepavojinga mažame, tankiai apgyvendintame plote statyti tokį kiekį pavojingų objektų ir ar tai pasiteisins ekonominiu požiūriu, klausia „Deutsche Welle“.

Dėl ekologinių reikalavimų masto, siekiant sumažinti išmetamo СО2 kiekį ir sustabdyti klimato kaitą, daug kas vėl ėmė priskirti uraną prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Europos Komisija kalba apie būtinybę gaminti atominę energiją, Tarptautinė atominės energetikos agentūra mano, kad iki 2030 m. Vakarų Europoje AE gamins dvigubai daugiau elektros energijos, nei dabar.

Berlynietis politologas, Europos politikos instituto ekspertas Severinas Fischeris pastebi, kad kol kas atominės energetikos renesansas vyksta tik retoriniu lygmeniu. Jo manymu, artimiausiais metais bus realizuota nedaug projektų, nes šioje srityje ir šiame regione kyla keli konfliktai.

Energetika – įtakingumo faktorius

AE tinklas R.Europoje
AE tinklas R.Europoje

Rytų Europoje energetikos politiką įprato laikyti ne rinkos instrumentu, kaip Vakarų šalyse, o faktoriumi, būtinu savo įtakai sustiprinti, pabrėžia S. Fischeris. Jo manymu, jei situacijos nepavyks pakeisti, jei įtakos faktoriams ir toliau bus teikiama pernelyg didelė reikšmė, problema laikui bėgant aštrės, o elektra brangs, nes kiekvienas dalyvis galvoja tik apie save ir apie savo interesus.

Ir priešingai, bendradarbiavimas, suvienytos pastangos padeda didinti efektyvumą ir pelną bei mažinti išlaidas, visų pirma – AE statyboms.

Baltijos šalys be investuotojų neapseis

S. Fischeris neabejoja – jei paklausa elektros energijai, kurią gali pagaminti tos AE, bus moksliškai įrodyta, tai atsiras ir investuotojų. Tam tikru lygiu bus panaudotos ir biudžeto lėšos. Tiesa, Baltijos valstybėse negalima dėti vilčių į biudžetą, be privačių investicijų jose neapsieisi.
Rusijoje, Baltarusijoje šį klausimą tikriausiai išspręs kitaip, nei ES valstybėse, kur pastaraisiais metais energetikos rinka tapo liberalesnė, bet siekiama vystyti bendrą energetikos politiką, mano S. Fischeris.

Jis įsitikinęs – jei šalys kaimynės galvotų apie ilgalaikę perspektyvą, vadovautųsi rinkos kriterijais, paskaičiuotų elektros energijos paklausą, įgyvendintų saugumo reikalavimus, bendromis visų šešių suinteresuotų valstybių pastangomis rastų geriausią sprendimą.


Problema kyla dėl daugelio priežasčių

Tačiau tai mažai tikėtina, nes kiekviena valstybė susidūrė su problema, eidama savo keliu.Sovietų laikais pastatyta Ignalinos AE, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo pasmerkta, kadangi neatitiko Vakarų saugumo standartų. Bet Lietuvoje kilo elektros energijos deficitas.

Lenkų noras statyti AE pirmiausiai aiškinamas ES ekologiniais reikalavimais, o tai reiškia, kad anglis čia neturi perspektyvos. Todėl Lenkija, kaip ir Estija, turi galvoti apie energijos sektoriaus restruktūrizavimą.

AE tinklas Europoje
AE tinklas Europoje

Uždarius Ignalinos AE Kaliningrado srityje irgi atsirado elektros energijos deficitas. Be to, kai Baltijos šalims įstojo į ES, buvo integruotos į Europos energetikos tinklus, o Sovietų laikais sukurtas energijos tinklas iširo.

Baltarusija irgi nemenkai priklausė nuo Ignalinos AE ir nuo energijos tinklo, kurio nebėra. Minskas siekia nepriklausomybės ir nori turėti savo AE.

Ekonomika ir saugumas

Kokios šių AE perspektyvos, jei, žinoma, elektrines pastatys? S.Fischeris, Europos Parlamento ekologinės komisijos narys, mato du aspektus: ekonomiką ir saugumą. Jis išmano potencialius regiono reikalavimus ir yra įsitikinęs – tokiam regionui penkių AE tikrai per daug.

Tiesa, sprendžiant iš paviešintų planų, visos AE gamins elektrą ir eksportui, t. y. aprūpins elektra Europą. Kitaip tariant, jau dabar tarp šalių dedami konkurencijos pamatai, vadinasi, aukštų kainų nebus. Jei šalys norėtų pelno šioje srityje, turėtų susitarti dėl bendradarbiavimo.

S. Fischerio skeptiškumas AE statybų atžvilgiu paaiškinamas tuo, kad nežinia, kaip bus užtikrintas AE saugumas – tai sudėtingiausias klausimas, kuris kyla daugeliui. Kaip sukurti bendras, visiems privalomas elektrinių eksploatavimo saugumo normas? Kaip pasiekti, kad ir Rusija, ir Baltarusija laikytųsi ES, kuriai priklauso Lietuva ir Lenkija, reikalavimų?

Kur ir kaip laidoti branduolines atliekas? Šio klausimo dar niekur pasaulyje neišsprendė. Niekas nenori savo teritorijoje laidoti branduolinių atliekų, o dėl laikinų sąvartynų nuolat kyla problemų ir pavojų.

Tai akivaizdu iš Vokietijos patirties – ten Černobylio pamoka ir padarytos išvados dėl ekologijos stipriai lemia valstybės politiką, taip pat ir energetikos politiką. Todėl Vokietija nusprendė palaipsniui atsisakyti AE. Nors tradicinių energijos šaltinių brangimas ir kova už СО2 mažinimą, siekiant sustabdyti klimato kaitą, veikiausiai ir vokiečius verčia galvoti apie AE veikimo pratęsimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA