Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (18)
Angela Merkel ir Vladimiras Putinas

Vokietijos galvosūkis dėl Rusijos, arba kodėl A. Merkel ir V. Putiną sieja pagarbūs santykiai

Turbūt atsargesnio už Vokietijos kanclerę Angelą Merkel politiko neįmanoma įsivaizduoti. Ji vengia pasisakymų srityse, kuriose nelabai nusimano. Ji netuščiažodžiauja. Ji nėra karštakošė. Taigi kokios naudos gali turėti šios politikės santūrumas Ukrainos krizės išsprendimui?

Kaip praneša BBC, kol kas jos komentarai šiuo klausimu apsiriboja kuklia fraze „Tai, kas vyksta Kryme, mums kelia nerimą“ bei patikinimu, kad būtina išsaugoti Ukrainos teritorinį integralumą.

Per šį konfliktinį periodą A. Merkel kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu mažiausiai du kartus.

A. Merkel oficialių atstovų pareiškimas po pirmojo pokalbio su V. Putinu buvo aiškus ir vienareikšmiškas: „A. Merkel ir V. Putinas aptarė jiems abiems svarbų Ukrainos politinį ir ekonominį stabilumą“.
Po antrojo pokalbio buvo sutarta dialogą tęsti.

Esminiai skirtumai

A. Merkel būdą žinantys asmenys įsitikinę, jog tai, kad ji yra mokslininkė, akivaizdžiai formuoja jos elgesio modelius.

„Ji mąsto kaip mokslininkė, todėl visiškai nereiškia emocijų. Ji ir toliau palaikys ryšius su V. Putinu tam, kad priimtų sprendimą, kaip palaipsniui numalšinti konfliktą“, - patikino Vokietijos užsienio politikos instituto direktorius dr. Ewaldas Boehlke.

Tačiau E. Boehlke įsitikinęs, kad A. Merkel ir V. Putino požiūriai iš esmės kardinaliai skiriasi.

V. Putinas, anot E. Boehlke, emocingesnis, vertina istorijos svarbą bei Rusijos vaidmenį, tuo tarpu A. Merkel yra pragmatiška, todėl telkia dėmesį į ekonomiką.

Atrodo, A. Merkel ir toliau linkusi palaikyti atvirą dialogą.

Seni varžovai

Šį jausmą, kad Vokietija mėgina pateikti Rusijai priimtinus sprendimo variantus prieš Vakarams imantis sankcijų taikymo, dar labiau sustiprina Vokietijos Užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio kovo 5 d. Ženevoje per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų Sergejumi Lavrovu išsakyta pozicija.

„Manau, kad jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių artimiausias porą dienų bei nebus rastas tarptautinis sutarimas, dėl, pavyzdžiui, kontaktinės grupės sukūrimo, kurios nariai dirbtų su Rusija, manau, diskusijas Europos Sąjungos (ES) Taryboje vainikuos nutarimas dėl sankcijų taikymo“ , - galimus scenarijus aptarė F. W. Steinmeieris.

Atrodo, tarp šių dviejų politikų susiformavę pagarbūs seniems varžovams būdingi santykiai.

Nevertėtų pamiršti, kad V. Putinas labai gerai kalba vokiškai – šias žinias jis įgijo per KGB tarnybos Dresdene metus. Savo ruožtu, A. Merkel tikrai mokykloje mokėsi rusų kalbos – juk ji kilusi iš tuometinės Rytų Vokietijos.

A. Merkel aktyviai dalyvauja regiono politiniame gyvenime. Ji palaiko ryšius su regiono valstybių vadovais, tarp kurių ir V. Putinas.

Tačiau taip pat ji palaiko ryšius su Rusijos bei Ukrainos disidentais. Nevertėtų pamiršti Rusijoje kalėjusios oligarcho ir aršaus V. Putino oponento Michailo Chodorkovskio, kuris, kai tik buvo išleistas iš kalėjimo, išskrido tiesiai į Vokietiją.

A. Merkel ne kartą kėlė klausimą dėl Ukrainos disidentės Julijos Tymošenko įkalinimo. Kai ši Ukrainos politikė buvo išleista iš kalėjimo, A. Merkel atsargiai pasveikino ją, tačiau neparėmė jos kaip potencialios Ukrainos vadovės kandidatūros.

Tiesa, Rusijos ir Vokietijos vadovų apsilankymai vienas kito šalyse ne visada sėkmingi. Kai praėjusiais metais V. Putinas atvyko į Vokietiją, jį pasitiko protestuotojos nuogomis krūtimis.

A. Merkel atvykus į Sankt Peterburgą kilo ginčas, nes V. Putinas paprieštaravo A. Merkel kalbai, kurią ji ketino sakyti per rusų meno kūrinių, paimtų iš Vokietijos muziejų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, parodos atidarymą. Anot V. Putino, dabar jau nebeverta pradėti ginčo, o abi pusės turėtų ieškoti būdų ginčą išspręsti.

Ekonominė nauda

Vokietijai ir Rusijai reikia viena kitos ekonominiu atžvilgiu. Vokietijoje gyvena apie 100 tūkst. rusakalbių, o Rusijoje komercinę veiklą vysto apie 6 tūkst. įmonių.

Be to, į Vokietiją keliauja apie ketvirtadalis Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų.

Kita vertus, Vokietijos prekybos su Rusija perteklius yra ženklus: Vokietija eksportuoja į Rusiją prekes, kurių vertė 2,1 mlrd. eurų (7,25 mlrd. litų) viršija Rusijos į Vokietiją eksportuojamų prekių vertę.

„Diplomatija nereiškia silpnumo, tačiau ji būtina tam, kad nenugarmėtume į karinių konfliktų bedugnę“, - patikino F. W. Steinmeieris.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA