Kaip sužinojo svetainė „EurActiv“, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, norėdama sustabdyti debatus dėl naujų taisyklių, pagal kurias iki 2020 metų automobilių išmetamų dujų kiekis turėtų sumažėti iki 95 g anglies dvideginio vienam kilometrui, prieš ES valstybes pasitelkė tai, ką vienas diplomatas pavadino „bjauriu spaudimu“.

Sklando gandai, esą A. Merkel prieš birželio 27 dieną įvykusį ES viršūnių suvažiavimą, kai buvo numatytas balsavimas dėl šio taisyklių paketo, paskambino Airijos ministrui pirmininkui Endui Kenny ir pagrasino veiksmais prieš ateities finansinę paramą Dublinui.

Vienas patikimas šaltinis, nenorėjęs skelbti savo pavardės, „EurActiv“ sakė, kad šio skambučio metu „(E. Kenny) sulaukė spaudimo, susijusio su dabartine ekonomine situacija ir bankų krize“.  

Kiti tvirtina, kad Vokietijos demaršas tęsėsi toliau ir neapsiribojo tik Airija.

„Norint užsitikrinti paramą, visuomet padaromi kompromisai ar pasitelkiami sąžiningi arba nesąžiningi žaidimai, - sakė vienas diplomatas. – Tačiau šiuo atveju daugiausia buvo sulaukta grasinimų ir bauginimo. Kovoti su tuo neįmanoma. Žmonės tik iš baimės daro tai, kas prašoma“.
 
Pareigūnas tvirtino, kad Vokietija užsitikrino Vengrijos paramą, pagrasinusi uždaryti vokiškų automobilių gamyklas šioje šalyje. Olandija ir dar viena ES valstybė taip pat sulaukė perspėjimų, jog BMW investicijos į automobilių „Mini“ gamyklas nukeliaus kitur, jeigu jos balsuos ne taip, kaip reikia.
 
„Taip elgtis valstybei narei yra niekšiška“, - pažymėjo vienas ES šaltinis.  

Likus valandoms iki birželio 27 dienos viršūnių susitikimo, Berlynas įtikinėjo Prancūziją, kad ši paremtų prašymą atidėti balsavimą, pasižadėdamas po kelių savaičių grąžinti įstatymą balsavimui nieko jame nepakeitus.   
  
„EurActiv“ suprato, kad Didžioji Britanija taip pat sutiko paremti Vokietijos manevrą, kai Vokietija pasisiūlė neprisidėti prie pasipriešinimo planuojamam balsavimui dėl Didžiosios Britanijos permokos į ES biudžetą grąžinimo.   
  
Politikos integralumas

Tačiau manoma, kad nė viena šalis iš esmės nesimpatizuoja Berlynui, o pats Nuolatinių atstovų komiteto sprendimas dar kartą atidėti žaliųjų automobilių įstatymo svarstymus iki rugsėjo, kai Vokietijoje baigsis rinkimai, nebuvo šiltai sutiktas.   

„Jausmas tikrai negeras, - sakė vienas diplomatas. - Žmonės tiesiog priblokšti, kaip viskas plėtojasi“.  

Kitas šaltinis kalbėjo apie „didelio laipsnio priešiškumą Vokietijai, turint galvoje jos darkymąsi dėl automobilių anglies dvideginio, kuris, jo žiniomis, neturi precedento“.  
 
„Dėl šio klausimo Taryboje tvyro bloga atmosfera, - patvirtino trečiasis diplomatas. – Kai kurios šalys narės yra labai sunerimusios, nes tai itin kenkia visam derybų procesui tarp Tarybos ir Parlamento“.  

Liepos pradžioje per vieną Europos Parlamento susitikimą Vokietijos europarlamentaras Matthias Groote sakė, kad jei nepavyksta greitai susitarti dėl įstatymo, „tuomet tai padaro pašalinį poveikį ir kitiems trišaliams susitikimams“, kurie vyksta tuo metu.  

Tokiuose trišaliuose susitikimuose dalyvauja Europos Komisija, Taryba ir parlamentas, susitariantys dėl sklandaus įstatymų priėmimo.