Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (11)
Virtualios studijos – ar darbdaviui patiks?

Virtualios studijos – ar darbdaviui patiks?

Norite studijuoti, tačiau nerandate laiko vaikščioti į paskaitas? Alternatyvą jau nuo pastarojo dešimtmečio siūlo nuotolinės studijos ir profesorių internetinėse svetainėse talpinami vaizdo bei garso įrašai.

Nors didžiausias tokių kursų pasirinkimas JAV universitetų Coursera platformoje, tačiau alternatyvą siūlo ir Europos universitetai – tai kalbų įvairove pasižymintis OpenupEd projektas, į kurį įsitraukė ir Lietuva. MyEP domėjosi, kokias studijas siūlo lietuviai.

Pradėjo amerikiečiai

Pasaulyje nuotolinių studijų bumas pastebėtas praėjusiais metais, kai “The New York Times” 2012-uosius paskelbė masinių atvirųjų internetinių kursų (angl. MOOC - Massive Online Open Courses) metais. Interneto vartotojams aukštųjų mokyklų studijų dalykai atsivėrė dar 1994 metais, amerikiečiams pasidalijus švietimo ištekliais ir pasiūlius nuotolines studijas įvertinti tradicinės mokymosi sistemos pripažįstamais studijų kreditų skaičiais.

Lietuvoje pirmosios nuotolinio mokymosi studijos pasirodė 1998 m. Kauno technologijos ir Vilniaus universitetuose. Štai nuo 2005-ųjų KTU nuotolinės studijos suteikia pedagogo išsilavinimą turintiems bet kurių studijų aukštojo mokslo diplomą - jos teberengiamos iki šiol ir kasmet pritraukia iki 40 studentų.

Nuotolines studijas rengia ir kiti didieji šalies universitetai bei kolegijos. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universitete galima mokytis statybų valdymo, IT, medžiagų mechanikos, statybų ir mechanikos inžinerijų, verslo vadybos bakalauro magistrantūros studijas. Studijos kainuoja tiek, kiek ir tradicinių būdu įgyjamas mokslas – nuo 3892 Lt. Kauno technologijos universitete – galimybės pasirinkti vadybos bakalauro atsieinančias 2595 Lt, IT, duomenų saugos ir edukologinių programų magistrantūros nuotolines studijas.

Lietuviai renkasi socialinius mokslus

Mykolo Romerio universiteto dėstytojai teisės bei administravimo tiek bakalauro, tiek magistrantūros nuotolines studijas siūlo nuo 2005 –ųjų. Tiesa, studijos mokomos ir kainuoja tiek, kiek ir tradiciniu būdu įgyjamas išsilavinimas – 3892 Lt norintiems įgyti teisės bakalaurą.

„Nors universiteto pastangos ir investicijos populiarinant nuotolines studijos yra didelės, jų populiarumas dar neprilygsta tradicinėms studijų formoms. Visgi didėjantis emigrantų skaičiaus stiprina poreikį studijuoti lietuviškai ir išvykus iš Lietuvos: beveik 48 proc. atvirąsias nuotolines studijas universitete pasirinkusių klausytojų gyvena ne Lietuvoje. Dažniausiai tai vyresni nei 23-ejų, motyvuoti studentai“,- sako Mykolo Romerio universiteto Elektroninių studijų skyriaus administratorius Ričardas Servetka.

Šį pavasarį vienuolikos Europos universitetų siūlomi nemokami nuotoliniai mokymosi kursai buvo paskelbti vienoje svetainėje OpenupEd.eu. Tarp didžiųjų valstybių siūlomų studijų – ir KTU 120 valandų vadybos kursas anglų kalba.

„Nuo rudens pradedame vadybos bakalauro nuotolinių studijų programą. Kadangi norėjome pakviesti studijuoti ir užsienyje gyvenančius studentus, buvo noras parodyti šį nuotolinį vadybos kursą kaip pavyzdį“, - pasakoja KTU e. mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis.

Studijuoti dviem srautais gegužę birželį ir birželį liepą panoro ne tik europiečiai – iš pusantro tūkstančio susidomėjusiųjų, nemažą dalį sudarė amerikiečiai ir Azijos gyventojai. Studijuoti ryžosi daugiau kaip 600 žmonių, tačiau kurso baigimo pažymėjimai išduoti vos daugiau nei aštuoniasdešimčiai studentų. Tad nors nuotoliniai kursai gali būti prieinami tiems, kurie negalėtų patekti į tradicines studijas universitete, sėkmingai baigti pradėtus kursus sutrukdo per mažas studijuojančiojo pasiryžimas.

„Kai kalba eina apie savarankišką mokymąsi ir kai pats asmuo turi savyje atrasti vidinės motyvacijos perskaityti visą mokymosi medžiagą, išlaikyti testus, praktika rodo, kad taip nubyra daug studentų“,- pastebi G. Cibulskas.

Kursai – nemokami, tačiau diplomas kainuoja

Universitetas suteikė galimybę nemokamai šiuos vadybos kursus baigusiems ir sėkmingai baigiamąją testą išlaikiusiems studentams atsispausdinti pažymėjimą, įrodantį, kad studijos – baigtos. Tiesa, kaip pastebi mokymosi technologijų centro specialistas, toks pažymėjimas turi daugiau simbolinę reikšmę ir neprilygsta tradiciniu būdu įgyjamiems diplomams.

„Kursai suteikiami nemokamai, o reikšmingus pažymėjimus ateityje parduos universitetai, todėl internetiniai kursai atlieka daugiau marketinginę rolę. Lietuvai iki to toli, mes dar kol kas žaidžiame – siūlome nuotolines studijas, kad patys pasižiūrėtume, kiek studentų galime aptarnauti vienu metu. Amerikoje tai žymiai labiau pažengusi iniciatyva“,- teigia G. Cibulskas.

Nors JAV masinių atvirų internetinių kursų tiekėjai tokie kaip Coursera, EdX ir Udacity kartu su prisijungiančiais milijonais studentų ir pritraukiamomis didžiulėmis korporacijomis atrodo žymiai didesni prieš net pusmečio dar nesulaukusį Europos universitetų projektą, tačiau europiečiai turi savito patrauklumo ir išskirtinumo. Visų pirma – tai kalbinė įvairovė. OpenupEd duomenų bazėje siūlomi 64 kursai vienuolikoje universitetų, kuriuose kursus galima rinktis dvylika kalbų, iš kurių – ir arabų bei hebrajų.

„Europoje buvo pasirinktas kitoks modelis nei JAV – nebuvo kuriama bendra platforma. OpenupEd tik surinko informaciją ir tarsi po vienu stogu pateikė nuorodas į universitetų siūlomus kursus“,- pastebi G. Cibulskas.

Visi europiečių siūlomi kursai leidžia sulaukti pripažinimo – baigimo sertifikato ar kito įgytų kreditų skaičiaus patvirtinimo. Kai kuriais atvejais studentai turi sumokėti už sertifikatą nuo 25 iki 400 eurų – kaina priklauso nuo studijų trukmės ir universiteto.

Svarbiausia – praktiniai gebėjimai

Visgi Lietuvoje nuotolinės studijos dar nėra populiarios.
„Daugiausiai Lietuvos studentai mokytis nuotoliniu būdu renkasi atskirus studijų modulius, rečiau – pilnas studijų programas.

Nuotolinės studijos – tai itin lakstus mokymosi būdas, tad daugiausia privalumų jos teikia dirbantiems, turintiems šeimas, gyvenantiems toli nuo aukštųjų mokyklų, turintiems negalią studentams“,- pastebi švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. 2011-2012 metais iš visų aukštąjį mokslą pasirinkusių 156 tūkst. lietuvių, visą studijų programą nuotoliniu būdu studijavo 619 studentų: per keturis šimtus universitetuose ir pora šimtų - kolegijose.

Tiesa, oficialiai pripažįstamos tik formaliuoju būdu įgytos bakalauro ar magistrantūros studijos.

„Didelio skirtumo, ar formalios studijos siūlomos nuotoliu būdu, ar universitetuose, ar per įvairias nuotolinių studijų platformas – nėra, visoms galioja tie patys bendri kokybės reikalavimai – apimties, trukmės“, - pastebi Studijų kokybės vertinimo centro specialistė Giedra Katilauskienė.

Nors Lietuvoje duomenys apie neformaliuosius interneto platybių kursus nerenkami, specialistė pataria prieš pasirenkant tokius pasidomėti, ar juos siūlanti aukštoji mokykla turi specialų leidimą, ar yra pripažįstama savo šalyje. Tad ar atskiri kursai bus užskaitomi kaip kvalifikacijos kėlimas, priklausys tik nuo darbdavio. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad svarbesnis visgi yra tradiciniu būdu įgyjamas išsilavinimas.

„Jeigu internetinių kursų ir studijų daugės, mes galime bėdos prisidaryti. Vadovaujantis tokia logika galima visą biblioteką perskaityti sėdint nuo ryto iki vakaro, ir vėliau tapti labai išmintingu, nors svarbiausia – verbalinis mokymosi procesas. Esu už tradicinį mokymą, kur svarbus dėstytojo faktorius, nes kitaip viskas tampa virtualu. Patekus į realią situaciją nejaučiamas kontaktas, o kuo toliau, tuo labiau darbuotojų gebėjimas komunikuoti su juos supančia gyvąja aplinka verslui darosi svarbus“, - sako D. Arlauskas.

Vadovas pabrėžia, kad šiandien ieškantys darbo neretai mėgsta savuosius gyvenimo aprašus papuošti kaip įmanoma daugiau išklausytų kursų ar įgytų kvalifikacijų įrašais, tačiau lemiamas veiksnys – visgi praktiniai gebėjimai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA