Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Viešųjų pirkimų sektoriuje – perversmas

Viešųjų pirkimų sektoriuje – perversmas

Pradedant žaislų gamyba ir baigiant Hamburgo filharmonijos pastatymu – viešieji pirkimai reiškia milijardinius verslo sandorius.

Kartais pigūs variantai viešajam sektoriui vis tiek būdavo per brangūs. Mažiausių kainų vaikymasis liko praeityje – nuo šiol tvarumas ir efektyvumas taps svarbesni vykdant viešuosius pirkimus Europos Sąjungoje (ES).

Kaip praneša DW, naujosios viešųjų pirkimų gairės skirtos tam, kad būtų užtikrinamos vienodos taisyklės visiems rinkos žaidėjams, skatinamas didesnis skaidrumas, užkertamas kelias protekcionizmui bei korupcijai viešųjų pirkimų sandorių sudarymo procese.

Europos mokesčių mokėtojų asociacijos teigimu, visais laikais didžiųjų kontraktų laimėjimui daugiausiai įtakos turėdavo kaina. „Ilgalaikėje perspektyvoje pigiausias variantas ne visada tinkamiausias“, - sakė asociacijos generalinis sekretorius Michaelis Jageris. „Dabar atsirado pagrindas remtis ir kitais kriterijais“, - patikino jis.

Kas slypi už kainos?

M. Jageris pateikia statybininko, kuris statydamas namą tiesia papildomus vamzdžius, pavyzdį. Jis tai daro ankstyvame statybų etape, nes jau tada galvoja apie tolimesnę darbų eigą ir poreikius. „Galime tikėtis, kad viešasis sektorius pradės vertinti pinigus kaip ir privatus sektorius“, - pridūrė jis.

Tačiau taip buvo ne visada. Kaip teigia M. Jageris, Hamburgo filharmonija ir Berlyno oro uostas – puikūs netinkamo valdymo ir prasto statybų planavimo pavyzdžiai. Pagal naująsias ES viešųjų pirkimų direktyvas, federalinės vyriausybės, valstybės, municipalitetai ir miestai turės atsižvelgti į bendrą produkto ekonominį naudingumą. Anksčiau valstybinės institucijos iš esmės privalėjo rinktis pigiausią pasiūlymą.

Spaudimas dėl sąžiningų darbo sąlygų

Apie penktadalį Europos Sąjungos (ES) BVP, o tai yra 13 trln. eurų (beveik 45 trln. litų) sudaro ES viešieji pirkimai. Vien Vokietijoje per metus išleidžiama apie 400 mlrd. eurų (1,38 trln. litų) viešiesiems pirkimams.

Kaip teigia Franziska Humbert iš „Netweork of Corporate Accountablity“, tokios didelės pinigų sumos reikšmingos įmonėms ir paslaugų tiekėjams.

„Galima būtų remti tiekėjus, kurie vykdo socialiai atsakingą ir draugišką aplinkai veiklą“, - patikino ji pridurdama, kad vis dar yra kur tobulėti. „Be jokios abejonės, yra įmanoma įtraukti darbo sąlygas į produkto kainą, nors tai ir vizualiai neatsispindėtų galutiniame produkte“, - svarstė F. Humbert.

F. Humbert teigimu, naujosios gairės suteiks galimybę eliminuoti produkciją, pagaminamą nesąžiningomis darbo sąlygomis, iš viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių įmonių sąrašo.

Taip pat naujosiose direktyvose nurodoma, kad draugiškumo aplinkai ir etinio tvarumo kriterijai turėtų būti nustatomi kaip būtinos konkurso sąlygos. Šis punktas gana dviprasmiškas. „Ši nuostata pernelyg neapibrėžta, todėl vis dėlto būtų įmanoma pasirinkti palankiausią kainą“, - patikino F. Humbert.

Daugiau biurokratijos?

Tačiau kas bus atsakingas už socialinių ir aplinkosaugos kriterijų atitikimo užtikrinimą? M. Jageris įsitikinęs, kad tai turės atlikti konkursą skelbiančios institucijos. Šiuo metu galima atlikti ekspertizę tiek vietiniu, tiek valstybiniu bei federaliniu lygmenimis.

M. Jageris ypatingai palankiai vertina galimybę į viešąjį pirkimą įtraukti ir socialinius kriterijus, o ne tik kainą. Daugybė viešųjų pirkimų buvo vykdomi netinkamai vien dėl to, kad ES įmonės paprasčiausiai negalėjo konkuruoti su kainomis, kurias pasiūlė tiekėjai iš valstybių, kuriose darbo jėga pigi. Tačiau, anot M. Jagerio, nėra aišku, ar inspekcijos ir auditai reikš daugiau biurokratijos, nes, be jokios abejonės, bus ieškoma balanso.

Naujosios direktyvos pradės galioti šių metų kovo mėn., o nacionaliniu lygmeniu jos turės būti įgyvendintos per dvejus metus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA