Galbūt todėl beveik pusė mūsų šalies verslininkų nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes iš anksto žino, kas bus nugalėtojas. Daug kas mano, kad čia reikia ir politinio užnugario, o pralaimėję skundžiasi korupcija.
Sistema vis dar sudėtinga
Tie, kas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, skundžiasi ydinga tvarka, nepatenkinti ir valstybiniai pirkėjai, privalantys pirkti pagal mažiausią kainą, nors ne visada tai būna kokybiškiausia prekė. Tikimasi, kad tvarkos viešuosiuose pirkimuose įves Europos Parlamentas neseniai patvirtinta Viešųjų pirkimų direktyva.
Viešųjų pirkimų konsultantas, bendrovės „Pokyčių valdymas“ vadovas Tomas Vasiliauskas teigia, kad elektroniniai pirkimai, toli gražu, dar negarantuoja skaidrumo. Be to, ir kompetencijos kartais trūksta tiems, kurie prižiūri viešuosius pirkimus elektroninėje erdvėje. Tad ir techninių problemų pasitaiko ne viena.
„Perkančioms organizacijos tai pakankamai kebli ir problemiška sritis. Pavyzdžiui, pagyvenusiems darbuotojams yra sunku dirbti su šia sistema. Ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad programa sukurta ganėtinai nevykusiai“, — sakė T.Vasiliauskas. Tad ir tiekėjams kartais sunku pateikti pasiūlymus, sistema stringa. Tačiau žadama, kad bėdos vėliau išsispręs.
Pasak jo, iš šešių tūkstančių žmonių Lietuvoje, kurie privalo naudotis elektronine viešųjų pirkimų sistema kaip pirkėjai, maždaug pusė yra priešpensijinio amžiaus: darželių, mokyklų, kultūros įstaigų darbuotojai. Juos kartais veikia ir baimė suklysti, ne tik nemokėjimas – buvusiai darželio auklėtojai tenka organizuoti viešuosius pirkimus.
Neskelbiamos derybos – achilo kulnas
Tai, kad viešieji pirkimai vykdomi elektroninėje erdvėje, dar negarantuoja jų skaidrumo, sako ir su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ atstovė Rugilė Trumpytė. Viešųjų pirkimų srityje mes turime daug iššūkių, teigia ji. „Prieš kelis metus pusė verslininkų apklausoje prisipažino, kad jiems bent kartą tekę nedalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, nes jie iš anksto žinojo nugalėtojus“, – pasakojo ji. 40 pros. verslininkų mano, kad jie konkursų nelaimėjo dėl korupcijos. Pagal 2011 metų duomenis, Lietuvoje iki tol dažniausiai viešieji pirkimai vyko neskelbiamų derybų būdu. Tada juose gali dalyvauti tik pakviesti tiekėjai. Dauguma Lietuvoje viešųjų pirkimų tebėra mažos vertės pirkimai.
Pasak „Transparency International“ atstovės, visi neskelbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai yra patys rizikingiausi žiūrint iš skaidrumo pusės. O valdžios institucijos vis dar mėgsta eiti šiuo keliu. Pavyzdžiui, 2012 metais ministerijos iš viso pasirašė viešųjų pirkimų sutarčių už 200 milijonų litų. Iš jų 29,5 mln. buvo planuota išleisti neskelbiamų derybų būdu. Savivaldybėse rezultatai dar labiau didesni procentaliai.
„Jei norėtume nusipirkti Čiurlionio paveikslą, tai reiktų jį įsigyti iš konkretaus tiekėjo. Neskelbiamų derybų būdu jį ir galima nusipirkti. Tačiau kai kalbame apie paslaugas, kurias gali atlikti keli asmenys, gali iškilti klausimų, kodėl pasirinktas toks būdas“, – pasakojo R. Trumpytė. Pavyzdžiui, Energetikos ministerija tokiu būdu, vadovaujant A. Sekmokui, buvo labai pamėgusi pasirašyti sutartis su advokatų kontoromis. Druskininkų, Kėdainių savivaldybėse irgi pastebėta įdomių tendencijų. Kai kurios savivaldybės tokiu būdu leido kas trečią litą.
Beje, stambieji viešųjų pirkimų sandoriai bus viešinami Lietuvoje nuo 2015 metų, nors kai tik tai kalbama dabar priimtoje Viešųjų pirkimų direktyvoje.
"Europos klube" apie viešiuosius pirkimus - T.Vasiliauskas, R. Trumpytė, taip pat Ūkio ministerijos atstovė Birutė Mačiunskienė bei europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Visa laidą klausykite paspaudę šią nuorodą.