MyEP domėjosi, kokius iššūkius kelia šios santuokos.

Santuokų skaičius auga

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 11 metų išaugo santuokų skaičius su užsieniečiais. 2001 m. kitų šalių mylimiesiems įsipareigojo 11,8 proc. lietuvių, o 2012 – jau 14,6 proc. Praėjusiais metais iš daugiau nei 20 tūkst. sudarytų santuokų – beveik 3000 sudarytos su užsieniečiais, iš kurių – 1050 – su Europos sąjungos piliečiais. Antrąją pusę iš svečios šalies labiausiai renkasi moterys – jos sudaro 10,2 % visų ištekėjusiųjų. Štai vyrų tokiam žingsniui su užsieniete ryžtasi 4,3 % visų vedusiųjų.

Daugiausia lietuvaičių ištekėjo už vokiečių - užregistruotos 268 santuokos ir britų – 191. Tiesa, antroje ir trečioje vietoje – rusai ir amerikiečiai. Lietuvaites žavi ir kitų Europos valstybių vyrai: italai, prancūzai, airiai ir olandai. Štai Lietuvių vyrai į žmonas ima kaimyninių valstybių atstoves. 375 mūsų šalies vyrai vedė Rusijos Federacijos, 167 – Baltarusijos, 134 – Ukrainos, 52 – Latvijos, 13 – Lenkijos pilietes.

Reikia papildomo dokumento kliūčių santuokai nebuvimo įrodymui

Norintieji užregistruoti santuoką Lietuvoje turi imtis tokių pat procedūrų kaip ir tos pačių pilietybės santuokoms. Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu sutuoktiniai jau neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, santuoka registruojama paskutinės susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje.

Prašymą santuokai registruoti pora turi pateikti asmeniškai civilinės metrikacijos įstaigai. Kartu su prašymu reikia pateikti asmens tapatybės dokumentus, gimimo liudijimus. Užsienio valstybės piliečiui papildomai reikia pateikti jo valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių.

Užsienio piliečiui, besituokiančiam nebe pirmą kartą, prireiks ir ankstesnės santuokos nutraukimo dokumento, jei jo duomenys nebuvo įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę. Tik bažnytinę santuoką Lietuvoje pasirinkusiems jaunavedžiams civilinės metrikacijos skyriui dokumentus nusiųsti ir taip įregistruoti santuoką gali kunigas. Jei pora tuoktųsi ne katalikų bažnyčioje, reikalingas ir bažnyčios įgaliojimas.

Susituokus užsienyje privalu užsiregistruoti ir Lietuvoje

Tiesa, susituokti galima ir užsienyje, tačiau tuomet Lietuvos metrikacijos biurams turės pristatyti tai įrodantį dokumentą.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma, vadinamąja Apostille.

Lietuvoje pripažįstamos tik tose užsienio valstybėse sudarytos santuokos, kurios pagal santuokos sudarymo vietos teisę laikomos galiojančiomis. Pavyzdžiui, pasirinkus tik bažnytinę santuoką Prancūzijoje, Vokietijoje ar Rusijoje ir papildomai ten neįregistravus civilinės, tose šalyse pora nelaikoma sutuoktiniais.

Todėl ir Lietuvoje tokia santuoka nebus pripažįstama. Kaip ir Lietuvoje, bažnytinė santuoka pripažįstama yra Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje.

Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, praėjusiais metais užsienyje sudarytų santuokų buvo užfiksuota 2599 – 5 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Nors lietuviai renkasi ir egzotiškesnes šalis - Pakistaną, Mauricijų, Indiją, Jamaiką, daugiausia santuokų sudaroma Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Mažiausia sunkumų - lenkų ir rusų šeimoms

Svarstydamas, ar patogu užsieniečių ir lietuvių šeimoms gyventi Lietuvoje, Tautinių bendrijų namų atstovas Vilius Mikulėnas sako, kad Lietuvoje yra pakankamai įstaigų mišrių šeimų vaikų auklėjimui. Kadangi didžioji dalis atvykėlių visgi būna baltarusiai arba lenkai, jų atžalos gali lankyti tautinių mažumų mokyklas.

„Švietimo Sistema yra viena geriausių Europos Sąjungoje, tiesa, kalbant ne apie žinių kokybę, o apie informacijos prieinamumą. Valstybės išlaikomos tautinių mažumų mokyklos rusakalbiams ir kalbantiems lenkiškai yra unikalus atvejis”, - sako V. Mikulėnas.

Vengia kitos rasės asmenų

Tautinių bendrijų namų atstovas pastebi, kad lietuvių ir užsieniečių santuokų daugėja dėl išaugusių migracijos mastų ir besikeičiančio požiūrio į užsieniečius. Lietuvius labiau atbaido ne skirtingos tautybės asmenys, o kita odos spalva.

DELFI užsakymu šią liepą Sprinter atliktų tyrimų duomenimis, negeidžiamiausių sutuoktinių sąraše trečioje vietoje atsidūrė kitos rasės žmonės – tokių sutuoktinių nepanoro 49 proc. apklaustųjų. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi nenorintys tuoktis su skirtingos tikybos asmenimis – jų beveik 46 proc. Kitos tautybės mylimąjį sutiktų vesti beveik 52 proc. respondentų. Tiesa, 31 proc. tokio sandorio atsisakytų. Labiausiai lietuviai nepritaria tos pačios lyties ir teistų asmenų santuokoms.

Svarbu išmanyti kitos kultūros niuansus

V.Mikulėnas atkreipia dėmesį, kad pasiryžę susituokti su užsieniečiu mylimuoju, visu pirma turėtų išmanyti vienas kito kultūrą ir kitos religijos niuansus.

„Išvažiavimas akis išdegus, genamiems tik didelės meilės, niekur neveda. Vėliau prasideda problemos. Lietuvės, kurių vaikai pasilieka pas tėvą, jaučiasi apgautos aukos, tačiau kai kurie dalykai yra kultūros ir tradicijos nulemti, todėl būtina išmanyti papročius”,- kalba tautinių bendrijų namų atstovas.

Psichologai taip pat įspėja, kad santuokos su užsieniečiais neturėtų būti idealizuojamos. Jos reikalauja daugiau dėmesio ir pakantumo.

„Šitos santuokos paprastai yra su savo problemomis. Kai susitinka skirtingos kultūros, formuojasi socialiniai jausmai ir kitos kultūros žmogus priimamas kaip kitoks. Jei tos kultūros labai tolimos – pavyzdžiui, musulmoniška ir europietiška, skirtumai dar labiau išryškėja. Moteris jausis labiau įsitempusi išvykusi gyventi pas užsienietį sutuoktinį, todėl reikia būti tam pasiruošus. Galbūt geriausias variantas, kai abu sutuoktiniai gyvena tokioje vietoje, kuri vienodai nutolusi nuo vieno ir kito gimtųjų šalių”, - pastebi psichologas Olegas Lapinas.

Sudėtingi santykiai gali klostytis ir tarp partnerių, kuriuos psichologas apibūdina kaip istorinius priešus, pavyzdžiui, vokiečiai, žydai, lenkai. „Anksčiau ar vėliau kažkurioje kartoje galima rasti konfliktų. Nors žmonės stengtųsi labai draugiškai nusiteikti, tačiau tai vis tiek darys įtaką santykiams”,- sako psichologas.

Nuomones, kad vokiečiai – šalti ir santūros, italai – nutrūktgalviški ir neištikimi, o olandai – atsidavę šeimos žmonės psichologas vadina mitais.

„Netiesa, kad didesnė dalis italų – nutrūktgalviai. Panašų skaičių nutrūktgalvių rastume ir kitose tautose. Tai, jog italai aktyviai gestikuliuoja bendraudami yra jų bendravimo stilius. Kaukaziečiai bendraudami stovės arčiau, galbūt net lies pašnekovą. Tai dalis bendravimo stiliaus ir iš to sprendžiame apie charakterį, nors stilius charakterio neatskleidžia. Lietuviui prireiktų maždaug 15 metų gyventi Romoje ir jis imtų gestikuliuoti kaip italas“,- kalba O. Lapinas.

Nors ir komplimentus žarstantis italas gali atrodyti labai romantiškas, psichologas sako, kad tai tėra elgesio scenarijus, o ne natūrali išraiška. Ištekėjus, gali pasirodyti, jog šis romantikas taip pat kaip ir lietuvis, nemokėjęs gražiai asistuoti prieš susituokiant, nuolat sėdi prieš televizoriaus ekraną, yra priklausomas nuo tėvų. Vienintelis būdas pažinti kitą asmenį – kuo ilgesnį laiką būti su juo kuo įvairiose situacijose.