Kaip rašo „Le Temps“, Ukraina nepasirašys Asociacijos sutarties su ES per viršūnių susitikimą, įvyksiantį lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 d. Ukrainos ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo nurodymu. Likus keletui valandų iki to, Ukrainos Aukščiausioji Rada nepatvirtino įstatymo projekto, leidžiančio išleisti buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko gydytis į Vokietiją.
Ukrainos opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas apkaltino V. Janukovyčių išdavyste. Anot A. Jaceniuko, valstybės vadovo sprendimas – „pagrindas jam surengti apkaltą, o vyriausybei atsistatydinti“.
„Tai didžiulis nusivylimas ukrainiečiams, kurių didžioji dalis, remiantis apklausų duomenimis, pasisako už suartėjimą su ES“, - teigė „German Marshall Fund“ politologas Michaelis Lee. „Gyventojai pamatė, kad politinis elitas savo interesus iškėlė aukščiau šalies interesų.“ Politologas aiškino, kad „Rusijos pagalba, skirtingai nuo europietiškosios, suteikiama be jokių valdymo efektyvumo reikalavimų“. M. Lee nuomone, Ukrainos valdžia pasielgė neteisingai, atstumdama ištiestą ES ranką.
Visą tą laiką Maskva spaudė Kijevą ir, norėdama atgrasyti nuo suartėjimo su Europa, netgi ėmėsi kraštutinių priemonių. Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje kyla ne tik iš ekonominio potencialo, egzistuoja sutartis, leidžianti Rusijai išsaugoti Sevastopolyje Juodosios jūros laivyną
Kaip rašo „Der Spiegel“, V. Janukovyčius taip ir neišdrįso išleisti savo priešę J. Tymošenko į laisvę. Valdančioji parlamento frakcija atmetė šešis įstatymų projektus, kurie būtų leidę išleisti J. Tymošenko gydytis į užsienį. Kiek vėliau Ukrainos vyriausybė priėmė sprendimą stabdyti Asociacijos sutarties pasirašymą.
Maskvai „J. Tymošenko įstatymo“ ir Asociacijos sutarties su ES pasirašymo žlugimas – tai dvigubas laimėjimas kovoje dėl Ukrainos. Kaip teigiama Rusijos prezidento atstovo spaudai pranešime, Rusija „sveikina Ukrainos norą tobulinti ir vystyti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija“.
„Rusija jau seniai nori matyti Ukrainą Muitų sąjungoje, į kurią jau yra įstojusios Baltarusija ir Kazachstanas“, - komentuoja žurnalistas. „Pastarosiomis savaitėmis Kremlius viliojo Kijevą dujų nuolaidomis, gąsdino naujais muitų mokesčiais įvežamai produkcijai iš Ukrainos bei siaubingomis pasekmėmis Ukrainos ekonomikai, jei bus žengta link eurointegracijos“.
„Ne vieną mėnesį pusiau prorusiška, pusiau provakarietiška Ukraina buvo atsidūrusi kovos tarp Briuselio, Maskvos ir Kijevo centre“, - rašo „Corriere della Sera“. Europa siūlė istorinę Asociacijos sutartį, V. Putinas į tai reagavo, darydamas didžiulį ekonominį spaudimą V. Janukovyčiui, o V. Janukovyčius mėgino gauti maksimumą tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės.“
„Kijevo paskelbtas sprendimas – tai tikslus ir pragmatiškas pasirinkimas. Ukraina neketina užsikrauti sau ant pečių viso pykstančios Rusijos sunkumo, ES „kompensuojant“ savo netektis Rytuose. Kalbant apie pavojingą priešininkę J. Tymošenko, geriau ją laikyti už grotų kažkur netoliese“.
„Susidaro įspūdis, kad Briuselis atliko ypatingai delikačią operaciją, tačiau prastai įvertino situaciją. „Ukrainos klausimas“ buvo paliktas spręsti Lenkijai ir Baltijos valstybėms, tuo tarpu Berlynas, Paryžius ir Roma iškėlė klausimą, kam rytoj teks „apmokėti Ukrainos sąskaitas“. Galiausiai Rusijai pavyko pasiekti savo, o ES su savo suvytusia morka teks patirti gėdą iki kito karto, jei tokia proga dar atsiras.“
„The Wall Street Journal“ rašo, kad lapkričio 21 d. sudužo ES viltys išplėsti savo įtakos zoną į Rytus, pasitelkiant partnerystę su Ukraina. Kijevas sustabdė ruošimąsi Asociacijos sutarties pasirašymui su ES bei paragino atkurti prekybinius ryšius su Rusija ir kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Panašu, kad Ukraina apleido sutarties su ES pasirašymo idėją dėl sustiprėjusio ekonominio ir žodinio Maskvos daromo spaudimo.
„Oficialūs Ukrainos asmenys pareiškė, kad finansinės pagalbos bei prekybinės pirmenybės, kurią pasiūlė Briuselis, nepakaks tam, kad būtų kompensuotas staigus ekonominis nuosmukis dėl Rusijos įvestų apribojimų.“
„Ukrainos ekonomika turi problemų, o europiečiai šiuo metu mūsų negirdi“, - sakė Regionų partijos atstovas Vladimiras Olejnikas.
Oficialūs ES atstovai pareiškė, kad ir toliau sieks glaudesnių ryšių su Ukraina, jei Kijevas bus linkęs draugauti su Europa. „Tačiau be Ukrainos ES Rytų partnerystės programa, skirta ryšių su buvusiomis Sovietų Sąjungos teritorijomis stiprinimui, atsidurs dar didesniame pavojuje“, - rašo žurnalistai, primindami, kad jau anksčiau sutarties su ES atsisakė Armėnija.
ES įspėja, jog nauja galimybė pasirašyti Asociacijos sutartį Ukrainai gali pasitaikyti praėjus ne vieneriems metams, bei skubos tvarka kuria ekonominės pagalbos priemones, padėsiančias Kijevui atlaikyti atsakomąjį Maskvos smūgį.
„ES jau ėmėsi priemonių, skirtų padėti tiekti dujas Ukrainai iš ES bloko narių. Ukrainai paruošti 610 mln. eurų (daugiau nei 2 mlrd. litų), jei ši pasirašys sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl kredito. ES taip pat pasirengusi suteikti Ukrainai 300 mln. eurų (daugiau nei 1 mlrd. litų) per metus pagal kaimynystės programas. Ši suma gali padidėti, jei Ukraina žengs tolimesnius žingsnius demokratijos ir įstatymų viršenybės link“, - teigia straipsnio autoriai, tačiau atkreipia dėmesį, jog, Ukrainos vyriausybės manymu, TVF reikalauja žengti per daug skausmingų žingsnių.
„The New York Times“ rašo, jog vidinė Ukrainos politika didžiąja dalimi priklauso nuo santykių su Rusija, o daugelis mano, kad Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius visų pirma atsižvelgia į tai, kokį poveikį jo sprendimai gali daryti jo perrinkimui 2015 m.
Politinė V. Janukovyčiaus bazė – tai rusakalbiai vakarinės ir pietinės Ukrainos dalių gyventojai, kurie remia suartėjimą su Rusija.
Ukraina susidūrė su rimtais ekonominiais sunkumais, jai reikalingi dideli kreditai, o šios problemos turbūt tik padidėtų, jei Rusija įvestų prekybinės sankcijas, keršydama už sutarties su ES pasirašymą.
Lapkričio 21 m. keli šimtai protestuojančių asmenų susirinko Kijeve. Buvo iškeltos vėliavos su šūkiu: „Ukraina – tai Europa!