Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (12)
Velykos Europoje: vieni valgo omletą, kiti – į langus mėto „vandens bombeles“

Velykos Europoje: vieni valgo omletą, kiti – į langus mėto „vandens bombeles“

Kaip ir kiti festivaliai bei šventės, Velykos skirtingose pasaulio vietose švenčiamos įvairiai. Daugelyje Europos šalių Velykų išvakarėse ant kalvų ir bažnyčių kiemuose uždegami didžiuliai laužai. Kartais jie vadinami Judo laužais, nes į juos metami Judo Iskarijoto paveikslai. Velykų laužų deginimo tradicija gyvavo dar ikikrikščioniškais laikais- jie buvo skirti pavasario sugrįžimui paminėti. Dauguma Europos šalių turi unikalias Velykų šventimo tradicijas. www.easter.fundoottimes.com kviečia susipažinti su Velykų šventimo tradicijomis skirtingose Europos valstybėse.

Remiantis ilgamete tradicija, Velykų simbolis Europoje yra velykinis zuikis, slepiantis kiaušinius namuose arba kieme. Vaikai kartu su suaugusiais šių kiaušinių ieško. Prieš Velykas parduodama kelis kartus daugiau šokolado nei įprastai – juk velykinis zuikis slepia būtent šokoladinius kiaušinius. Visa tai primena vaikų žaidimą bei plačiai paplito Vokietijoje. Sunku pasakyti, iš kur ši tradicija atkeliavo, tačiau, remiantis nusistovėjusia tradicija, šokoladinis zuikis ir šokoladiniai kiaušiniai – tai gyvybės ir vaisingumo simboliai, kuriuos labai mėgsta tiek vaikai, tiek ir suaugę.

Prancūzija

Prancūzijoje Velykų šventė vadinama Paques. Šventės minėjimas su niūrumo gaidelė prasideda Didįjį penktadienį, apraudant Kristaus nukryžiavimą, o bažnyčių varpų gaudimo negirdėti tris dienas. Velykų rytą vaikai išskuba į kiemą, kad pamatytų iš Romos parskrendančius varpus – tai skraidantys varpai, kurie Didįjį penktadienį išskrenda į Romą, kur juos palaimina Popiežius, jie pripildomi šokoladiniais saldainiais ir margintais kiaušinais ir tada parskrenda atgal į Prancūziją.

Prancūzijoje Velykų rytą tėvai paslepia šokoladinius kiaušinius, kurių vėliau ieško vaikai. Po to prancūzai lanko draugus ir giminaičius, dovanoja margučius, ridena kiaušinius ir rengia kiaušinių kautynes. Tradicinis Velykų patiekalas ant prancūzų šventinio stalo – omletas.

Vokietija

Velykos Vokietijoje vadinamos Ostern. Šis pavadiniams šventei suteiktas anglosaksų deivės Eostre garbei. Trys dienos – Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis ir Velykų sekmadienis – Vokietijoje yra išeiginės. Didįjį penktadienį valgoma žuvis, o šeštadienį deginamas didelis laužas. Šeimos nariai ir draugai Velykų rytą vieni su kitais keičiasi dailiai margintais kiaušiniais.

Italija

Velykų šventė Italijoje vadinama La Pasqua. Šioje šalyje Velykos šventimui skiriama daug dėmesio. Per Velykas valgomas keptas ėriukas – Angelino. Tai išskirtinis italų patiekalas, kuris yra tiekiamas ant Velykų stalo. Būtent šia proga kepami karūnos formos duonos kepaliukai, kuriais mielai gardžiuojasi vaikai.

Ispanija

Ispanijoje Velykos – tai didinga religinė šventė, kuriai ruošiamasi likus savaitei iki iškilmių. Verbų sekmadienį prasideda vienuolių ordinų ir brolijų eisenos, kurios tęsiasi ir kitomis dienomis. Didįjį penktadienį rengiama eisena, simbolizuojanti sunkų ir kankinantį Kristaus ėjimą į Golgotos kalną. Savaitę trukusį pasiruošimą vainikuoja Velykų sekmadienį rengiamas ryškus ir spalvingas paradas.

Nyderlandai

Velykos Nyderlanduose vadinamos Pasen Zontag. Tai pavasario šventė, kai žmonės puošia Velykų vakarienės stalą. Saldi duona – svarbus Velykų šventės patiekalas.

Švedija

Švedijoje Velykos vadinamos Paskdagen. Visoje Švedijoje kiaušiniai – tai pagrindinis Velykų patiekalas ir žaidimų įrankis. Kiaušinių marginimo vakarėliai rengiami beveik kiekvienuose namuose – tai vienas populiariausių Velykų užsiėmimų. Berniukai ir mergaitės dalyvauja kiaušinių ridenimo varžybose. Švedijoje taip pat deginami Velykų laužai, prie kurių susirenka daugybė žmonių.

Lenkija

Lenkijoje Velykos švenčiamos net dvi dienas – sekmadienį ir pirmadienį. Sekmadienį Velykos švenčiamas pagal tradicinį scenarijų – pamaldos, pyragai ir margučiai, tuo tarpu pirmadienį nepatartina iš namų eiti be skėčio ir neperšlampamų drabužių. Lenkai tiki, kad vanduo neša laimę ir turtus, todėl Antroji Velykų diena vadinama šlapiąja. Šventiškai pasipuošę žmonės linki sėkmės, meilės ir laimės bei laisto praeivius vandeniu iš kibirų, o į namų langus mėto „vandens bombeles“.

Čekija

Čekijoje be tradicinių pamaldų, kryžiaus žygio, laužų deginimo bei kiaušinių dovanojimo yra dar viena įdomi tradicija. Antrąją Velykų dieną jaunuoliai iš verbų pina rykšteles, kuriomis juokais lupa merginas. Manoma, kad jei šią dieną rykštele išperti merginą, ji bus dar geresnė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA