Penki jauni europiečiai iš skirtingų Europos šalių atsakė į www.europeandme.eu pateiktus klausimus apie šią šventę.
Ką Velykų šventimas reiškia jauniems europiečiams?
Marei iš Estijos Velykos – tai tik dar viena šventė ir diena, kai nereikia eiti į darbą. Estijoje moksleiviai per Velykas gauna savaitę atostogų, tai puikus metas šiek tiek pailsėti.
Barbara iš Vengrijos per Velykas eina pasivaikščioti ir švenčia pavasario sugrįžimą. Jai nepatinka vengriškos tradicijos, pavyzdžiui, kiaušinių daužymas ar antroji Šv. Velykų diena, kai vaikinai laisto merginas šaltu vandeniu tam, kad jos būtų sveikos likusią metų dalį. Vis dėlto Barbara mėgaujasi maistu, kuris yra reikšminga šventimo dalis.
Kristi iš Slovėnijos sako, kad Velykos jai – tai tradicija. „Man patinka, kad visa šeima susirenka namuose ir švenčia. Mes gaminame tradicinius patiekalus ir einame į bažnyčią“, - pasakojo ji. Kristi mėgaujasi jaukia atmosfera, kai visi šeimos nariai susirenka kartu.
Kristi neina į bažnyčią vien dėl religinių įsitikinimų – jai tai tradicija, kurios visi šeimos nariai laikosi kiekvienais metais.
Lenkai – iki šių dienų labai religinga tauta. Ziemwitui Velykos – tai svarbiausia metų šventė.
„Džiugu, kad Lenkijoje ši šventė vis dar labiau susijusi su religija, o ne su prekyba, ypač lyginant su Kalėdomis“, - patikino jis.
„Nors Kalėdos nėra man labai svarbi šventė, tačiau ji man svarbesnė nei Velykos“, - pasakojo Christianas iš Vokietijos.
Kaip ir kodėl švenčiate Velykas?
Nors Marė nėra religinga, ji mėgsta dažyti kiaušinius kartus su savo mažuoju broliuku. Jai tai – tradicija, be to, smagu pažaisti su maistu. „Kartais pavyksta kiaušinius išmarginti dailiai“, - su šypsena pasakoja ji.
Barbara mėgsta ilgus pasivaikščiojimus su draugais ir šeima. Taip pat jai vis dar patinka ieškoti miške paslėptų dovanų ir kiaušinių.
Tipinė Velykų diena Kristi – tai kiaušinių marginimas, tradicinės slovėniškos saldžios duonos potica kepimas. Vėliau ji keliauja į bažnyčią ir pietauja kartu su šeima.
„Velykų šventimas man nėra niekuo ypatingas, išskyrus ėjimą į bažnyčią. Kalbant apie labiau pasaulietiškus šventimo aspektus, paprasčiausiai pasikliauju tradicijomis“, - sakė Ziemovitas iš Lenkijos.
Christianas nešvenčia Velykų, nors jam patinka ši data ir metų laikas. Jis yra labai meniškas žmogus, todėl žavisi dažytais kiaušiniais, ypač margintais geometriniais ornamentais.
Tipinė Velykų diena Kristei – tai kiaušinių dažymas, tradicinės slovėniškos duonos potica kepimas, ėjimas į bažnyčią ir pietūs su šeima.
Ar religinis Velykų aspektas jums yra reikšmingas?
Marei religinis šios šventės aspektas nėra reikšmingas. „Kai buvau jaunesnė, per televiziją rodydavo tuos nuobodžius filmus apie Kristų, juos žiūrėti buvo be galo neįdomu“, - savo požiūrį išdėstė ji.
Skirtingai nei Marė, Kristi mano, kad religinis šios šventės aspektas turi mums reikšti daugiau. „Turime pamėginti padaryti taip, kad Velykos taptų patrauklesnės jaunimui“, - patikino ji.
Zemowitui Velykos daug svarbesnės nei Kalėdos. „Žvelgiant į mūsų pačių gyvenimus, visada daug svarbiau atgimti ir atsigauti“, - savo nuomonę dėstė jis. Religinis Velykų aspektas jam yra aiškesnis ir beveik apčiuopiamas, lyginant su Kalėdomis.
Christianas ne tik nėra religingas – jis save vadina antireligingu. Tačiau jis gyveno ir brendo religingoje aplinkoje, todėl religijos fenomenas jam yra įdomus, nes tai yra kultūros dalis. „Religinio pobūdžio pasakėlės ir velykiniai kiaušiniai – tai dalis mano vaikystės prisiminimų, tačiau, manau, tai su laiku keičiasi“, - įsitikinęs jis.
Vertinant pašnekovų atsakymus galima pastebėti, kad stiprėja Velykų komercializavimo aspektas. Galbūt iš dalies tai vyksta dėl to, kad Velykos netenka savo religinio aspekto?
Ar manote, kad netenkame Velykų šventimo tradicijų? Kaip Velykų šventė keičiasi bėgant laikui?
Marė mano, kad mes galbūt netenkame religinės šios šventės pusės, nes laikui bėgant žmonės tampa vis mažiau religingi. Tačiau ji mano, kad šeimos vis dar džiaugiasi kiaušinių dažymu ir velykinių šokoladinių saldainių valgymu. Marė tikisi, kad ateityje niekas nepasikeis.
Barbaros nuomone, netenkame ne tik Velykų šventimo tradicijų, tačiau taip pat ir religinio šios šventės aspekto. „Tai priklauso nuo pačių žmonių. Jei jie nori, kad šios šventės religinis aspektas būtų išsaugotas, jie turi tuo pasirūpinti. Aš Velykas švenčiu man priimtinu būdu, nes jis man yra tinkamas“, - patikino Barbara. Taip pat ji mano, kad Velykos stipriai pasikeitė – jos nebėra tokios suasmenintos bei artimos.
Kristi iš Slovėnijos mano kitaip. Ji įsitikinusi, kad Velykų šventimo tradicijos nesikeičia. Anot Kristi, mes po truputį netenkame šios šventės dvasios. „Po truputį pamirštame istoriją, slypinčią už Velykų šventės“, - samprotavo ji.
Lenkijoje situacija visiškai kitokia. „Be jokios abejonės, laikui bėgant ši šventė keičiasi, tačiau Lenkijoje žmonės paprastai laikosi lenkiškų Velykų šventimo tradicijų“, - įsitikinęs jis.
Vis rečiau žmonėms rūpi religinė Velykų pusė, tačiau vis dar vertiname tokius dalykus kaip namai ir šeima, gaminame skanius patiekalus bei smagiai ir prasmingai leidžiame laisvas šventines dienas.
Vokietijoje, kaip turbūt ir daugelyje kitų Vakarų šalių, Velykos, atrodo, beveik neteko religinio aspekto bei susiduria su per didelėmis ir dažnai liūdinančiomis komercinėmis ambicijomis.
Christianą liūdina tai, kad jis mato velykinius kiaušinius ir zuikučius prekybos centruose sausio mėn. Tačiau tai jau vyksta kiekvienais metais ir beveik nebestebina. „Galbūt kažkada Velykos taps paviršutiniška ar net nebereikalinga švente. Nepritariu tam, tačiau negaliu nepastebėti mažėjančio religijos vaidmens visuomenėje, kurioje gyvenu“, - dabartinę situaciją bei Velykų ateities prognozes apibendrino Christianas.
Tik du iš penkių apklaustų jaunuolių vadina save daugiau mažiau religingais. Jie švenčia Velykas tradiciškai, atlikdami visas religines apeigas ir ceremonijas bei griežtai vertina detales. Kiti apklaustieji linkę atsisakyti religinio šios šventės šventimo aspekto ir renkasi švęsti Velykas taip, kaip patinka jiems. Taigi galima išskirti du europiečių Velykų šventimo būdus, nuo antireligingo Christiano, kuris vis dėlto gerbia tradicijas, iki religingo Ziemwolto, kuriam Velykos – tai svarbiausia metų šventė.
Ar tai reiškia, kad pasikeitė Europa, ar vis dėlto pasikeitėme patys mes? Netenkame tradicijų didžiąja dalimi dėl to, kad prarandame save. Žmonės nebėra tokie religingi, kokie buvo anksčiau, tačiau jiems vis dar svarbios tokios vertybės kaip šeima ir namai.