Lietuvoje lyties keitimo įstatymas valdininkų stalčiuose klaidžioja nuo 2003 m. Anot europarlamentarės, Lietuva turi savo tradicijas, todėl negalima „laikui užbėgti už akių“, o ir diskusijų šiuo klausimu bus dar labai daug. Svarstant šiuos klausimus Europoje ir Lietuvoje, V. Blinkevičiūtė sako palaikysianti transeksualų teises:
„Gyvenimas parodys, dabar man sunku sakyti „taip“ arba „ne“, tačiau aš visada esu už žmogų ir už jo teises. Net jei tai atrodo nepopuliaru, bet tai yra gyvas žmogus“.
Paklausta, ar ES institucijos nežingsniuoja priekyje dalies ES valstybių, kurios ne tik nepasirengusios pokyčiams, tačiau yra ir teisiškai nesureguliavusios diskutuojamų reiškinių, V. Blinkevičiūtė tvirtino, kad ES institucijos yra pažangios:
„Gyvenime visko yra ir aš sakyčiau, kad į tuos reiškinius, kurie yra tarpe 27 valstybių su pačiais įvairiausiais žmonėmis, europinės institucijos pirmiausia žvelgia per žmogaus ir jo teisių prizmę“. Piliečių teisių ir laisvių komitetui priklausanti europarlamentarė taip pat sakė, kad nors požiūris į trasseksualumą Lietuvoje yra gerokai griežtesnis nei EK, tačiau ji kritiškai įvertino kalbas apie „normų nuleidimą iš Briuselio“. Anot politikės, Lietuva nebūtinai bus priversta jų laikytis.
EK paskelbtoje strategijoje numatyti veiksmai, kurie, kaip tikimasi, padės sustiprinti lyčių lygybę penkiose prioritetinėse srityse: ekonomika ir darbo rinka, lygus apmokėjimas už darbą, vyrų ir moterų balansas, užimant aukštas pareigas, kova su smurtu bei lyčių lygybės skatinimas už ES sienų.
Komisijos iniciatyvą, kaip įsiklausančią į EP bei piliečių nuomonę, pasveikino Europos Parlamento LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai) grupės vicepirmininkė Ulrike Lunacek. Kita EP narė Eva - Britt Svensson, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, priminė, kad ES piliečiai vis dar yra diskriminuojami dėl rasės, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinio identiteto bei ekonominės kilmės, todėl Europos Sąjungai reikėtų stipresnių ir labiau visko apimančių teisės aktų.