Tuo metu, kai ES sostinės imasi politiškai skausmingų biudžeto apkarpymų savo valstybėse, ketvirtadienį (rugpjūčio 12 d.) pagal nustatytą procedūrą pateiktame ES biudžeto projekte kitiems metams visvien numatomas išlaidų padidėjimas beveik trimis procentais iki 126,6 milijardų eurų.
Tačiau ES valstybių narių planas numato į bendrą katilą įnešti 3,6 mlrd. eurų mažiau, negu anksčiau pareikalavo EK, šį indėlio sumažinimą paskirstant tolygiai visoms narėms.
Labiausiai nukentės Sanglaudos fondo parama neturtingiems regionams (sumažinama 1,1 mlrd. eurų), ekonominiam augimui skatinti ir nedarbingumui mažinti skirtos lėšos (sumažinama 841 mln. eurų) ir parama ES ūkininkams (sumažinama 820 mln. eurų).
Nors ES vykdo programą, skirtą Haičio atkūrimui, ir svarsto potvynių nusiaubto Pakistano 10 metų trukmės atgaivinimo planą, planuojama dar 203 mln. eurų išimti iš bloko neatidėliotinos pagalbos rezervo.
Pačios ES institucijos ruošiasi sutaupyti 162 mln. eurų. Didžiąją sumos dalį (73 mln. eurų) – iš EK kišenės. Mokyklos ir akademijos, kuriose mokosi ES darbuotojų vaikai, neteks 13 mln. eurų. Taip pat 22 mln. eurų bus sumažintos pensijų išmokos buvusiems ES pareigūnams.
Ketvirtadienį patvirtintame biudžete buvo atsisakyta planų 1,85 proc. padidinti ES personalo atlyginimus, sukurti 184 naujas ES darbo vietas Europoje ir skirti lėšų Kroatijos pasirengimui narystei ES.
Biudžete neužsiminta apie naujos gruodžio mėnesį planuojamos ES institucijos – Europos išorės veiksmų tarnybos steigimą.
Dokumente administraciniai biudžeto apkarpymai grindžiami politine logika: „vadovaujantis valstybių narių požiūriu į savo valstybines tarnybas". Ataskaitos rodo, kad Austrija, Čekija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė, balsavo už dar didesnius biudžeto apkarpymus.