Vis dėlto šis populizmo ir euroskeptiškumo suvešėjimas, tapęs nerimą keliančia žinia ES, - džiaugi žinia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rašo „The Washinton Post“.

JAV ir ES dėl krizės Ukrainoje ėmė taikyti sankcijas prieš Rusiją, tačiau gana daug ultradešiniųjų lyderių ir euroskeptiškų politikų ES linkę ginti V. Putiną. Oficialaus šių metų balandžio mėn. įvykusio vizito metu, prieš imigraciją pasisakanti Prancūzijos Nacionalinio fronto vadovė Marine Le Pen sukritikavo šaltąjį karą, kurį Rusijai paskelbė Vakarai. Praėjusiais metais M. Le Pen lankėsi Kryme, o neseniai pareiškė, kad neramumų kamuojamiems rytiniams Ukrainos regionams turėtų būti suteikta didesnė autonomija.

Vargu ar M. Le Pen V. Putinui reiškiama parama – tai vienetinis atvejis tarp tokių pačių pažiūrų ES politikų. Heinzas Christianas Strache iš ultradešiniųjų Austrijos Laisvės partijos šių metų balandžio mėn. sukritikavo ES vykdomą politiką bei paragino Briuselį atsisakyti JAV marionetės vaidmens Rusijos apgulties procese. Gerai žinomo islamofobo Nyderlandų Laisvės partijos vadovo Geerto Wilderso įsitikinimu, atsakomybė už krizę gula ant gėdos neturinčių eurointegracijos šalininkų, svajojančių apie imperiją, pečių.

Ultradešinieji ir ultranacionalistinių pažiūrų politikai iš Belgijos ir Italijos taip pat jungiasi prie daugybės Rusiją ginančių šalių – Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos ir kitų postsovietinių valstybių politinių partijų - choro.

Net ir Jungtinės Karalystės (JK) Nepriklausomybės partijos, kurią palaiko nemaža šios šalies gyventojų dalis ir kuri kelia realų pavojų JK ministro pirmininko Davido Camerono vadovaujamai Konservatorių partijai, vadovas Nigelis Farage‘as apie V. Putino politinį meistriškumą kalba neslėpdamas susižavėjimo.

Šaltojo karo laikais ultrakairiųjų politinės pajėgos Europoje kėlė įtarimą dėl galimų ryšių su Kremliumi. Šiuo metu Rusijos diktatorius V. Putinas tapo ideologiniu ultradešiniųjų orientyru. Nors V. Putinas kartu su Rusijos valdininkais pasisako prieš nacistines ir fašistines pajėgas tarp Maskvos oponentų Kijeve, egzistuoja daugybė priežasčių, dėl kurių V. Putinui simpatizuoja M. Le Pen ir jos vadovaujama partija. Pakanka peržvelgti jo vykdomą politiką homoseksualių asmenų atžvilgiu, tam tikro etninio nacionalizmo idėjos rėmimą, krikščioniškus įsitikinimus, o taip pat ir atvirą priešiškumą JAV sukurtai liberaliai pasaulėžiūrai.

Šis noras konkuruoti su Vakarais, kur pirmuoju smuiku griežia JAV, be jokios abejonės, imponuoja ne tik ultradešiniesiems. Visoje ES daugybė kairiųjų politinių pažiūrų partijų demonstruoja nevienareikšmišką griežtų priemonių taikymo sprendžiant Ukrainos krizę vertinimą. 49 proc. apklaustųjų Vokietijoje pageidautų, kad šios šalies vyriausybė laikytųsi nuosaikios pozicijos sprendžiant Ukrainos krizę. Vokietijos laikraščio „Die Welt“ tarptautinio skyriaus redaktorius Klemensas Werginas apibūdino susiklosčiusią situaciją taip: „Abejose politikos spektro pusėse vykdoma prieš Vakarus nukreipta politinė veikla“.

Dalis kairiųjų instinktyviai laikosi antiamerikietiško požiūrio bei palaiko to žaidėjo pusę, kuris bando užginčyti JAV status quo ir konkuruoti su Rusijos skleidžiama propaganda paremta idėjomis, jog Europoje per stipriai suvešėjo homoseksualumas, ji tapo pernelyg tolerantiška moralės prasme ir nekrikščioniška. Šios jėgos palaiko diktatorių V. Putiną, kuris abejoja „pūkuotu“ ES daugiašalių santykių principu. Vokietijoje šias idėjas geriausiai atstovauja nauja antieuropietiška partija „Alternatyva Vokietijai“. Ši partija remiasi konservatyviomis XIX a. vokiečių autorių idėjomis, susijusiomis su priešiškumu Vakarų civilizacijai bei romantišku požiūriu į Rusiją kaip valstybę, nesugadintą Vakarų vertybių ir laisvos rinkos kapitalizmo.

Kol kas nėra aišku, ką tai reikš ES, kurią jau kurį laiką slegia įsiskolinimų krizė ir augantis gyventojų skeptiškumas Briuselio biurokratų atžvilgiu. Centristinė ES valdžia inercijos vedina vis dar siūlo didinti integraciją kontinentą apėmusių problemų sprendimui. Tačiau dėl vis populiarėjančių ultradešiniųjų politinių pajėgų visuomeninė diskusija ir veiksmai šia kryptimi taps dar sudėtingesne užduotimi. Tuo tarpu V. Putino pozicijos dėl to tik sustiprės.