Rugsėjo 11 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su dvasiniu Tibeto lyderiu Dalai Lama Lietuvos sostinėje Vilniuje. D. Grybauskaitė Dalai Lamai pasakė, kad jai su juo sutikti – garbė. Lietuvos vadovės veiksmai tapo dar reikšmingesni po santykių tarp Jungtinės Karalystės (JK) ir Kinijos atšalimo kai JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas susitiko su Dalai Lama Londone praėjusiais metais. Šis susitikimas Vilniuje taip pat labai prasmingas, nes šiuo metu Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos (ES)  Tarybai.

Kaip rašo www.euractiv.com, prieš dvejus metus Estijos prezidentas Toomas Ilvesas taip pat susitiko su Dalai Lama. Nemažas kitų valstybių lyderių skaičius taip pat dalyvavo susitikimuose su Dalai Lama pastaraisiais metais: JAV prezidentai George’as Bushas ir Barackas Obama, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofsadtas, velionis Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas bei kiti. Tačiau tai tik antras kartas, kai iš šalies išsiųstas Tibeto dvasinis lyderis susitinka su ES pirmininkaujančios valstybės vadovu.

2008 m. buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Prancūzijai pirmininkaujant ES susitiko su Dalai Lama Gdanske, Lenkijoje. Šis susitikimas turėjo tam tikrą politinį rezonansą, nes įvyko švenčiant judėjimo „Solidarumas“ lyderio Lecho Walesos, atlikusio svarbų vaidmenį kovoje prieš komunistinį režimą, Nobelio taikos premijos skyrimo 25-mečiui paminėti. Kinijos valdžia į tai sureagavo atšaukdama ES ir Kinijos viršūnių susitikimą (bei verslo susitikimą), turėjusį įvykti 2008 m. gruodžio 1 d. Lione, Prancūzijoje.

Kaip Pekinas reaguos šį kartą? Ar Kinija ir vėl nuspręs atšaukti ES ir Kinijos viršūnių susitikimą, turintį įvykti šių metų pabaigoje Kinijoje? Ar Kinija nuspręs imtis politinių, diplomatinių bei komercinių keršto priemonių „tik” prieš Lietuvą, ignoruodama šios valstybės ES pirmininkės statusą?

Per pastaruosius keletą metų Pekino diplomatinė pozicija tapo agresyvesnė: didinamas ES valstybėms narėms daromas spaudimas, blokuojant vyriausybių vadovų, ministrų bei Europos Parlamento (EP) narių susitikimus su Dalai Lama. Deja kai kurie Europos lyderiai pasidavė šiam spaudimui. Tai kenkia ES deklaruojamoms vertybėms skatinti dialogą ir susitaikymą bei galiausiai silpnina ES vietoje to, kad prisidėtų prie stiprių ES ir Kinijos santykių vystymosi, kas skatintų Kiniją tapti geresne pasaulio piliete.

Lietuvos pirmininkavimas ES būtų tinkamas metas ES pareikšti solidarumą, atsakant į Kinijos vadovybės vykdomą ES lyderių bauginimą, taip, kaip tai padarė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, susitikimu su Dalai Lama parodžiusi moralinį principingumą ir drąsą.

Lietuvos pirmininkavimo ES metu TKT patvirtino pagrindines rekomendacijas, tarp kurių ir valstybinių pozicijų suderinimas formuluojant vieningą ES poziciją, kas suteikia visoms ES valstybėms narėms galimybę susitikti su Dalai Lama bei teisėtais Tibeto judėjimo atstovais bet kuria šalims tinkama atrodančia forma, be Kinijos vyriausybės įsikišimo ir grasinimų.

Ši bendra pozicija turėtų demonstruoti solidarumą, rišantį visas 28 ES šalis nares šiuo klausimu bei taip pat turėtų tapti savotišku skėčiu, apsaugančiu atskiras ES nares nuo Kinijos daromo spaudimo. Be to, tai duos Kinijai suprasti, kad Pekino vadovybė negali diktuoti demokratiškoms Europos valstybėms, ką jos turėtų daryti.

Tuo pačiu, ES turi laikytis griežtesnio požiūrio, skatindama dialogo tarp Kinijos ir Tibeto atnaujinimą bei stiprindama tarptautinį bendradarbiavimą Tibeto klausimu tarp panašų požiūrį turinčių valstybių, ypač išnaudojant artėjančią Pasaulinę periodinę ataskaitą dėl Kinijos, kurią pristatys Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba šių metų spalio mėn., paspaudžiant Kinijos vyriausybę spręsti Tibeto klausimą.

Baltijos valstybių gyventojai, patyrę sovietinį režimą, žino, ką reiškia okupacija ir politinis persekiojimas: ir Lietuvoje susideginimas buvo laikomas politiniu protestu prieš komunistinę valdžią. Tibete daugiau nei 120 žmonių susidegino nuo 2009 m., reikalaudami daugiau laisvės, pagarbos jų identitetui bei kultūrai bei grąžinti Dalai Lamą į Tibetą.

Kinijos vyriausybė atsakė į susideginimus ir neramumus Tibete stiprindama karines pajėgas bei griežtindama politiką ir požiūrį, kas iš esmės ir yra šių veiksmų priežastis. Kinijos komunistų partijos autoriteto mažėjimas ir susideginimo kriminalizavimas taip pat veda prie veiksmų, nukreiptų prieš šeimas, artimuosius ir vienuolynus, kurie siejami su tais, kas aukoja save, o tai sukuria užburtą ratą, kuriame vis daugiau ir daugiau žmonių tampa pasiruošę paaukoti save dėl sukurtų nepakeliamų sąlygų.

Dalai Lamos dalyvavimas Tibeto ateityje dar niekada nebuvo toks reikalingas. Lietuvos pirmininkavimas ES galėtų tapti puikia proga ES iš tiesų įsitraukti į dialogą su Kinija dėl Tibeto ateities. Kaip ir Dalai Lama, ES yra gavusi Nobelio taikos premiją, kas suteikia ES dar didesnį autoritetą susitaikymo bei taikos atkūrimo misijoje, kas dabar turi būti pritaikyta Tibeto krizės sprendimui.