Tačiau tai – klaidingas įspūdis, teigia Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Dmytro Tabačnikas, lygindamas Ukrainos integraciją į ES su Turkijoje vykstančiu procesu.
Esate tikras, kad Ukraina pasirašys Asociacijos bei Laisvosios prekybos zonos sutartis Vilniuje lapkričio mėn. vyksiančio viršūnių susitikimo metu?
Esame visiškai tikri, kad Ukraina turi didelį politinį norą pasirašyti Asociacijos sutartį lapkričio mėn., nes šios pozicijos laikosi Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, Ukrainos vyriausybė bei didžioji Ukrainos parlamento dalis. Aš labai tikiuosi, kad šios sutartys bus pasirašytos.
Jūsų nuomone, kokių tam yra kliūčių?
Yra keletas labai sudėtingų teisinių projektų, kuriuos turi priimti Ukrainos parlamentas, ypač naujosios generalinės prokuratūros funkcijos sukūrimas bei keletas naujų idėjų dėl baudžiamųjų bylų. Mes norime sinchronizuoti valstybinę teisės sistemą su Europos Komisijos (EK) sąlygomis ir požiūriu.
Kokias galimybes ši sutartis gali suteikti šalies mokslui ir inovacijoms?
Tikiu, kad glaudus bendradarbiavimas su ES pirmaujančiomis šalimis mokslo ir inovacijų klausimais – tai galimybė pakelti mūsų šalies kompetencijos lygį ne tik mokslo, bet ir vystymosi bei inovacijų srityse, kurios labai svarbios Ukrainai bei apima mokslinių tyrimų rezultatų virsmą realia rinkos produkcija.
Taip pat Ukrainai labai svarbu, kad įmonės galėtų rasti ES tinkamus partnerius, nes, atvirai kalbant, Ukrainoje pigiau vykdyti inovacijas ir gamybą, o tai padės Ukrainai padidinti savo konkurencingumą.
Jei Laisvosios prekybos zonos sutartis bus pasirašyta lapkričio mėn., ar tikite, kad įmonės sugebės susitvarkyti su ES įmonių konkurencija?
Manau, kad Ukrainos įmonės bus sėkmingos, konkuruojant su Europos įmonėmis. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus „Krivoryzhstal“ – didžiausia plieno gamykla Ukrainoje – buvo perimta „ArecelorMittal“.
Iki privatizacijos Ukrainos nacionalinis technikos universitetas su šia gamykla vykdė projektą, kurio metinė vertė – apie 2,5 mln. eurų. Po privatizacijos visi moksliniai projektai buvo perkelti į Belgijos miestą Liežą. Situacija, kurioje atsidūrė universitetas, nors ir nėra kritine, tačiau tapo tikrai sudėtinga.
Ateityje tikimės, kad mūsų universitetas turės glaudesnį kontaktą su Liežo universitetu, o šis bendradarbiavimas suteiks mums galimybę pakelti Ukrainos universiteto bei plieno gamyklos konkurencingumą iki ES lygio.
Šiuo metu Ukraina eksportuoja į Rusiją prekių už daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių, o eksportas į ES sudaro 47 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai – svarus argumentas, įrodantis, kad Ukrainos įmonės yra konkurencingos.
Ar tikitės susiliejimų bei įsigijimų bangos po to, kai Ukraina pasirašys Laisvosios prekybos zonos sutartį?
Savaime aišku, mes suvokiame, kad susidursime su daugybe sunkumų po to, kai įsigalios ši sutartis, ne visos mūsų gamyklos bus pakankamai konkurencingos. Galbūt kai kurios iš jų bus perimtos Europos įmonių, tačiau tai taip pat turės teigiamos įtakos, nes suteiks mums prieigą prie naujų technologijų, pavyzdžiui, energijos suvartojimo sumažinimo, kas taip pat padidins konkurencingumą.
Ar vertinate Asociacijos sutartį kaip žingsnį link galimo prisijungimo prie ES? Kada, Jūsų nuomone, šis prisijungimas galėtų įvykti?
Manau, ši sutartis – tai labai svarbus žingsnis link glaudesnės asociacijos su ES. 1991 m. Ukraina paskelbė šalies nepriklausomybę, o 1996 m. priėmė naująją konstituciją. Taigi ši sutartis – dar vienas labai svarbus žingsnis, nuo kurio prasideda didžiulis bei sudėtingas asociacijos procesas ne tik Ukrainos valstybei, bet ir visuomenei bendrąja prasme.
Didžioji dalis Ukrainos gyventojų linkę matyti ES pro rožinius akinius. Jie mano, kad vieną rytą prabus europiečiais bei praėjus dienai po Asociacijos sutarties pasirašymo, suras darbą ir gaus pinigų.
Tai klaidingas įspūdis. Integracija į ES – tai ilgas transformacijos procesas, apimantis mūsų visuomenę ir socialines struktūras.
Ukrainos centrinės ir vietinės politinės valdžios transformacija užims 5 – 7 metus. Kai šis procesas bus užbaigtas, galėsime atsakyti į Jūsų pateiktą paskutinį klausimą. Tada žinosime, kur esame.
Turkija taip pat keliauja labai ilgu keliu glaudesnės asociacijos su ES link, o per daugiau nei 40 metų, šios šalies politika ir visuomenė pasikeitė labai stipriai. Galbūt Turkijos gyventojai ir nėra labai patenkinti tuo, kad lieka kandidatais taip ilgai, tačiau transformacijos, kurias šiai šaliai pavyko atlikti, turi teigiamos įtakos tiek valstybei, tiek ir šios šalies visuomenei.
Pagrindinis dalykas, motyvuojantis pokyčiams, yra tas, kad Ukrainai jų tikrai reikia. Mes tai darome ne tam, kad įsiteiktume europiečiams – darome tai dėl savęs.