Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (47)
Ukrainos krizė: kodėl ES laukė kraujo praliejimo?

Ukrainos krizė: kodėl ES laukė kraujo praliejimo?

Atrodo, kad ES ir jos lyderiai pamažu pradeda veikti Ukrainos ir Rusijos konflikto klausimu, bet daugelis Bendrijos veiksmus vaidina pavėluotais arba per minkštais, norint kažką pakeisti. Pirmadienį Užsienio reikalų Ministrų taryba Briuselyje sugebėjo pasiekti bendrą susitarimą, nors jų pozicija neprilygsta nei NATO, nei JAV nei atskirų Europos valstybių vadovų pareiškimams. Ar ES bendra politinė valia sumenko?

Dar prieš sušaukiant skubų ministrų posėdį dėl Rusijos parlamento pritarimo įsiveržti į Krymą, viešojoje erdvėje buvo teigiama, kad Europos Sąjunga nesugebės pateikti jokių griežtų sankcijų, kaip tai padarė JAV, svarstanti uždrausti vizas, įšaldyti turtą ir nutraukti prekybinius ryšius su Rusija. Iš tiesų, dabar vyksta daug spekuliacijų, kaip valstybės turėtų pasielgti, bet aišku viena – bendra ES reakcija yra uždelsta ir net kalbama apie per sunkiai veikianti mechanizmą.

Nepamirškime, kad ES - ne federacija, o 28 valstybių sąjunga, kur visi sprendimai priimami kolegialiai, dažnai - siekiant konsensuso. Iš ES sąrangos, galiojančių taisyklių kyla didžioji dalis sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo problemų. Europarlamentarė Laima Andrikienė teigia, kad kol ES pozicijos projektas suderinamas su visomis 28 narėmis, praeina tiek laiko, kad galima ne tik mūšį, bet ir karą pralaimėti. Deja, realybė tokia. „ES Aukštoji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton apskritai buvo kažkur dingusi. Sušauktas skubus ministrų pasitarimas iš tiesų nebuvo skubus“, - komentavo L. Andrikienė.

Bendrija neišlaikė testo?

Nelaukdamos bendros ES pozicijos, valstybės narės ėmėsi iniciatyvos ir darė tai, ką manė esant reikalinga daryti. Žinoma, derindamos savo veiksmus tarpusavyje. Lietuva veikė Jungtinėse Tautose, paskutinę savo pirmininkavimo Saugumo Tarybai dieną inicijavusi ir pasiekusi Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimo svarstymo, kurio metu Rusijos veiksmai buvo visuotinai pasmerkti. Vokietija veikė per savo kanclerę Angelą Merkel, pastaroji telefonu Rusijos vadovui pareiškė ne tik kritiką, bet ir stengėsi išgauti kokių nors pažadų, pasiekti Rusijos sukeltos krizės sprendimo.

Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka sako, kad Lietuva griežtą poziciją pateikė dar iki pirmojo kraujo praliejimo Ukrainoje ir Krymo įvykių.

„Mes manome, kad reikia taikyti politines sankcijas Rusijai ir netildyti balso. Reikia poziciją formuluoti taip, kad Rusija suvoktų gresiančias pasekmes“, - teigė B. Juodka. Jo nuomone, laukta ES bendra pozicija iš tiesų tapo tik kitų valstybių atgarsiu, nors politinė nuomonė turėtų būti suderinta bendrai. Kaip bebūtų, nelaukę pirmadienio Užsienio reikalu Ministrų tarybos išvadų, Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai pasmerkė Rusijos vykdomą karinę agresiją ir kreipėsi į ES, ragindami paruošti ekonominių ir politinių sankcijų Rusijos Federacijai paketą ir svarstyti jų taikymo galimybę.

Tuo tarpu Seimos Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys mano, kad pirmosios klaidos buvo padarytos dar rengiantis Vilniaus aukščiausio lygio susitikimui (2013 m. lapkritis), kuriame ES nesugebėjo pasiūlyti aiškios Ukrainos integracijos. „Nebuvo aiškiai kalbėta ir apie lėšas. Jeigu ES būtų logiškiau dėsčiusi savo poziciją, gal nebebūtų kilęs toks chaosas. Taigi viskas prasidėjo nuo Vilniaus“, - teigia L. Balsys. Ir nors dabar ES rodo paramą, Ukrainoje yra visiška krizė, nėra stabilios valdžios ir tai šiuo metu nebėra aktualu.

Minkšta politika

Pirmadienio ministrų pareiškime raginama krizę spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau perspėjama, kad neradus „sutartinio sprendimo“, Bendrijos 28 šalys svarstys „tikslines priemones, tarp jų ir ginklų embargą“, nors šios citatos galutiniame tekste ir neliko. Užsienio reikalų taryboje ES valstybės narės griežtai pasmerkė pastarosiomis dienomis nepriklausomos valstybės teritorijoje Rusijos karinių pajėgų įvykdytą agresiją ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio integralumo pažeidimą. ES ministrai paragino Rusiją nedelsiant sugrąžinti savo pajėgas į nuolatines bazes ir laikytis įsipareigojimų dėl karinių pajėgų dislokavimo Kryme, įtvirtintų dvišalėse sutartyse.

Karingai nusiteikę buvusio sovietinio bloko šalių ministrai, tarp jų Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos diplomatijos vadovai, derybas pradėjo reikalaudami imtis sankcijų prieš Rusiją, tokių kaip draudimas išduoti vizas arba lėšų įšaldymas. Ir nors tarybos galutinė kalba buvo griežta, o realus pasiūlymas – mediatoriaus vaidmuo tarp Rusijos ir Ukrainos, vystant taikią diskusiją, politikai mano, kad tai buvo tik įmanomas minimumas. L. Andrikienės nuomone, viešas Rusijos veiksmų pasmerkimas yra tik mažiausias galimas bendrasis vardiklis. „Bendra ES pozicija yra aiškiai neadekvati, per silpna. ES veidą gelbėja tik tai, kad invazijos ir agresijos faktas buvo, jis yra užfiksuotas, tačiau jis neįgijo okupacijos masto. Vadinasi, tarptautinės bendruomenės pastangos davė pozityvių rezultatų“, - sako europarlamentarė.

Per pastarąsias dvi dienas atskiros valstybės - ES narės - ėmėsi sankcijų prieš buvusius Ukrainos lyderius ir jų artimiausios aplinkos žmones: Austrija įšaldė 18 Ukrainos veikėjų, įskaitant buvusį prezidentą ir jo sūnų, sąskaitas bei uždraudė jiems įvažiuoti į šalį, Lietuva taip pat jau turi patvirtinusi sąrašą asmenų, kuriems nebus leista kirsti Lietuvos valstybinės sienos. Galiausiai prie tokio sprendimo antradienį priėjo ir ES, bet tik kitoms šalims parodžius pavyzdį. Pasirodo, kad asmenų sąrašas buvo sudarytas dar vasario 20 d., bet užsienio reikalų ministrai laukė, kol situacija Ukrainoje paaštrės. Ar tai reiškia, kad griežtų veiksmų imamasi tik tada, kai jau liejamas kraujas?

L. Balsys sako, kad tarybos posėdžio išvados yra tik dalinės ir pusėtinos, nors sveikina raginamą Rusiją iki ketvirtadienio grąžinti karius į bazes. Kaip bebūtų, jis mato realią grėsmę, jog Europoje atsiras įšaldyta karinė situacija, kaip kad įvyko Gruzijoje, kuomet konfliktui trūko mediaciacijos, griežtų sprendimų ir vykdomų derybų. „Niekas kol kas neįvertina situacijos, nėra analizuojamos ekonominės, politinės ir socialinės pasekmės valstybiniais mastais. Nėra konflikto reguliavimo tarptautiniu lygiu“, - mano Seimo Europos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Nesutaria dėl sankcijų

Kiekvienam aišku, kad Rusijos vykdomos invazijos į kitos suverenios Europos valstybės teritoriją atveju ES tiesiog privalo imtis griežtų priemonių, kurių arsenalas - nuo diplomatijos iki sankcijų įvedimo - nėra didelis, bet pakankamas. Jau paskelbta, kad vien pirmoji agresijos diena Rusijai kainavo 55 milijardus JAV dolerių - daugiau, nei Sočio olimpiada, sumušusi „brangumo“ rekordus pasaulyje. Antra diena - ne ką mažiau: rublio kursas strimgalviais krenta žemyn. ES, planuodama veiksmus ir akcijas, į tai turi atsižvelgti ir šią situaciją išnaudoti. „Yra ir kiti būdai stabdyti agresorių, bet ko gali reikalauti iš kitų valstybių ar visos ES, jei net Lietuvos premjeras pasisako prieš sankcijas, nes dėl jų nukentėsią Lietuvos verslininkai“, - sako europarlamentarė L. Andrikienė.

Ir iš tiesų, dauguma kalba, kad reikia griežtų sankcijų, bet neapsisprendžiama kokių. JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos planuoja įvairias ekonomines ir diplomatines sankcijas, kad „izoliuotų“ Rusiją, jeigu Maskva nenutrauks savo invazijos į Ukrainą. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pareiškė, kad Rusijai nenutraukus krizės eskalavimo, Europos Sąjunga „nuspręs dėl konkrečių veiksmų: visų derybų dėl vizų sustabdymo, ekonominių sutarčių sustabdymo ir konkrečiai tai reikš ryšių nutraukimą daugelyje sričių“. Tiesa, kaip jau minėta, Lietuvos socialdemokratų lyderis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė nepritariantis siūlymams įvesti sankcijas Rusijai, nes dėl to nukentėtų verslininkai. Dėl ekonominių sankcijų tyli ir Vokietija su D. Britanija.

Antradienį paviešintas dokumentas iš pirmadienio užsienio reikalų tarybos kalba, kad D. Britanija nepritars jokioms karinėms ir ekonominėms sankcijoms ir reikia siekti taikių derybų. Tai reiškia, kad Europa ir vėl gali skaldytis, o ES nepriims jokių naujų bendrų pozicijų. Tam pritaria ir L. Balsys, sakydamas, kad negalima leisti, jog pradėtų kirbėti nuo Rusijos priklausančios ekonomikos. Tiesa, tiek Lietuvos, tiek visos Europos politikai pasveikino G-8 valstybių sprendimą, nebelaikyti Rusijos didžiųjų pasaulio valstybių lygmenyje ir sustabdyti pasirengimą ateinančiam aukščiausio lygio susitikimui.

Ketvirtadienį vėl rinksis ES užsienio reikalų ministrai, davę Rusijai laiko iki ketvirtadienio sugrąžinti savo karius Kryme į karines bazes. Jei Rusija neįvykdys šio reikalavimo, buvo žadėta įgyvendinti priemones, paminėtas pirmadienio išvadose: stabdyti derybas su Rusija dėl palengvinto vizų režimo, dėl naujos bendradarbiavimo sutarties ir t.t. O Ukrainai - atvirkščiai: parama naujajai vyriausybei, asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas nedelsiant, palengvintas vizų režimas, finansinė parama ir t.t.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA