Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Ukrainos ateitį nulems EP rinkimų baigtis

Ukrainos ateitį nulems EP rinkimų baigtis

Kandidatas į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą Martinas Schulzas Berlyne kalbėdamas su žurnalistais pasidalino savo planais, taip pat buvo aptarta ir situacija Ukrainoje. Ar jis netolimoje ateityje mato Ukrainą kaip pilnateisę Europos Sąjungos (ES) narę?

Gegužės 5 d. Vokietijos socialdemokratų partiją atstovaujantis M. Schulzas, šiuo metu einantis Europos Parlamento (EP) pirmininko pareigas, papasakojo žurnalistams apie savo programą, kurią ketina įgyvendinti tuo atveju, jei bus išrinktas naujuoju EK pirmininku, rašo DW. Šiuo metu EK vadovauja Jose Manuelis Barroso, o sprendimas dėl to, kas taps naujuoju EK pirmininku, bus tiesiogiai susijęs su ES rinkimų, kurie įvyks gegužės 25 d., rezultatais.

M. Schulzo teigimu, ši aplinkybė ypatingai reikšminga. „Šie rinkimai kitokie nei buvo anksčiau. Pirmą kartą rinkėjai galės daryti tiesioginę įtaką skiriant EK pirmininką, nes pirmas ir paskutinis žodis keliant kandidatą į šį postą priklausys EP“, - sakė jis.

Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje M. Schulzui asistavo Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkas bei Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis. Jis pavadino tokią tvarką dideliu progresu ir ES demokratizacijos šansu, nes nuo šiol lemiamu faktoriumi taps ne sutarimas tarp ES šalių narių ir vyriausybių vadovų, kurio būdavo ieškoma už uždarų durų, o EP narių sprendimas, o tai reiškia, kad galutinis žodis priklausys rinkėjams“, - apie pasikeitimus kalbėjo S. Gabrielis.

ES ir Ukraina

M. Schulzo pristatyta programa gana plati, tačiau jos pristatymą jis pradėjo nuo temos, kuri pakankamai neseniai atsidūrė ES dėmesio centre – tai Ukrainos krizė. M. Schulzas teigiamai įvertino įkaitais paimtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų išlaisvinimą, tačiau situaciją Ukrainoje buvo linkęs vertinti kaip vis dar keliančią didžiulį susirūpinimą.

M. Schulzas išreiškė paramą Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio iniciatyvai surengti Ženevoje antrą tarptautinę konferenciją, siekiant rasti būdus išspręsti Ukrainos krizę bei pažadėjo pagelbėti pagal galimybes sprendžiant šią krizę.

Pristatydamas savo programos užsienio politikos dalį M. Schulzas pasisakė už glaudesnį ES šalių narių veiksmų koordinavimą tarptautinių reikalų, saugumo ir gynybos politikos srityse. Tačiau kol kas nekalbama apie bendros ES taikos misijos siuntimą į Ukrainą.

Atsakydamas į klausimą dėl situacijos Ukrainoje, M. Schulzas pareiškė, jog prieš pradedant tokio varianto aptarimą, būtina pamėginti iš naujo susodinti visas konflikto puses prie darybų stalo.

Anot M. Schulzo, išnaudotos dar ne visos diplomatinės priemonės. Jo manymu, jau pirmo susitikimo Ženevoje metu būtina išsiaiškinti, ar yra dar bendrų Ukrainos, ES ir Rusijos interesų, kurių suderinimas galimai padėtų sumažinti įtampą.

Kijevo prisijungimo prie ES šansai

Vis dėlto M. Schulzas atsisakė kalbėti apie tolimesnes perspektyvas, t.y. apie galimą Kijevo ir ES derybų dėl stojimo į ES pradžią.

„Būsiu patenkintas, jei gegužės 25 d. Ukrainoje įvyks laisvi ir sąžiningi prezidento rinkimai. Su naujuoju Ukrainos prezidentu galėtume greitu metu pradėti derybas dėl tolimesnio mūsų bendradarbiavimo po Asociacijos ir Laisvosios prekybos zonos sutarčių pasirašymo“, - patikino M. Schulzas.

Vis dėlto jis nebuvo linkęs prognozuoti, ar šios derybos artimoje ateityje gali peraugti į derybas dėl visavertės Ukrainos narystės ES. „Šiuo metu turime visai kitokių rūpesčių“, - pridūrė jis. „Kalbu apie ekonomikos stabilizavimą, būtinybę užkristi kelią ginkluotiems susirėmimams Ukrainos viduje bei šios šalies teritorinio vientisumo išsaugojimą“, - įsitikinęs M. Schulzas.

Dar M. Schulzui nerimą kelia ES energetinio saugumo, kuriam dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto kilo pavojus, problema. „Situacija Ukrainoje mums rodo, jog būtina ir toliau aktyviai diversifikuoti energijos išteklius, jų tiekėjus ir transporto paslaugas“, - teigiama M. Schulzo parengtoje programoje.

EK jau gavo iš EP užduotį parengti ES priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių mažinimo planą. M. Schulzas reiškia aktyvią paramą šiai iniciatyvai bei žada, jog šios problemos sprendimas taps viena svarbiausių temų Briuselyje, todėl jis taip pat išreiškė paramą Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrų iniciatyvai aktyviai koordinuoti ES veiksmus užtikrinant energetinį saugumą.

Du favoritai

Pagrindiniu M. Schulzo konkurentu kovoje dėl EK pirmininko posto taps konservatorių iškeltas kandidatas Jeanas Clade‘as Junckeris.

S. Gabrielio teigimu, pastarąjį kartą ES, kuri tuo metu dar vadinosi Europos ekonomine bendrija, vadovavo vokietis prieš daugiau nei penkiasdešimt metų. „Dabar atsirado tikimybė, jog EK vadovaus vokietis“, - pareiškė S. Gabrielis bei pridūrė, jog mano, kad M. Schulzas žino, ko reikia išsivysčiusiai pramonine prasme valstybei, todėl jis yra tinkamiausias kandidatas užimti šį postą.

Tiek J. C. Junckerio, tiek ir M. Schulzo šansai užimti šį postą panašūs, nors nei vienas iš jų neturėtų tikėtis absoliučios EP narių balsų daugumos. Anot M. Schulzo, daugiausiai rinkėjų balsų gavusiam kandidatui EP teks gauti balsų daugumą. Jis taip pat neatmeta galimybės, jog naujai išrinktame EP bus nebe septynios frakcijos ir 90 nepriklausomų europarlamentarų, o aštuonios frakcijos ir 40–50 nepriklausomų europarlamentarų, nepriklausančių nė vienai iš šių frakcijų.

„Tai reiškia, kad parlamentinės daugumos formavimas taps gana sudėtinga užduotimi, tačiau mielai imsiuosi šios veiklos“, - patikino M. Schulzas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA