Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Viktoras Janukovyčius ir Vladimiras Putinas

Ukraina be meilės priėmė V. Putino vestuvines dovanas

Kijevo gyventojos įteikė Rusijos Federacijos ambasadoriui didelį moliūgą, simbolizuojantį ukrainietišką paprotį teikti moliūgą atstumtam gerbėjui. Ukraina su santuokos sąlygomis, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė 15 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 37 mlrd. litų) ir nuleido dujų kainą. Tačiau ar Rusijos ekonomika pajėgs patenkinti geopolitines Kremliaus ambicijas?

„Ukraina galėtų gauti daugiau nei 19 mlrd. eurų (daugiau nei 65 mlrd. litų) paskolų ir subsidijų pavidalu iš Europos Sąjungos (ES) per artimiausius septynerius metus, jei sutiktų pasirašyti sutartį su ES ir kompleksinę sutartį dėl paskolos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF)“, - rašo „The Wall Street Journal“, susipažinęs su ES dokumento projektu.

Gruodžio 17 d. V. Putinas paskelbė apie susitarimą suteikti Ukrainai 15 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 37 mlrd. litų) paskolą ir trečdaliu sumažinti dujų kainą. Šis siūlymas – tai atsakas į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimą stabdyti sutarties su ES pasirašymą. Viena iš pagrindinių V. Janukovyčiaus pretenzijų buvo ta, jog ES nepasiūlė pakankamos finansinės paramos. Ukrainos vyriausybė taip pat nerimavo dėl ekonominių sąlygų, susijusių su sutarties su TVF sudarymu.

Su šiuo dokumentu taip pat susipažino „The Financial Times“ korespondentas Jamesas Fontanella Khanas. Jis padarė išvadą, kad bendra suma, kuri būtų suteikta TVF, būtų panaši į gruodžio 17 d. Rusijos pažadėto finansinės pagalbos paketo vertę.

Rusijos finansinė pagalba dar labiau nutolino Kijevą nuo Vakarų Europos, o derybos dėl sutarties su ES šiuo metu yra sustabdytos.
V. Putinas gruodžio 17 d. pademonstravo neregėtą dosnumą, suteikdamas 15 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 37 mlrd. litų) paskolą šaliai, kuri sunkiai grąžina skolas, bei sumažindamas dujų kainas „Gazpromo“ ir Rusijos iždo sąskaita. Šios kalėdinės dovanos Ukrainai sukėlė tiek liberalų, tiek ir konservatorių nepasitenkinimą, rašo „Le Temps“.

Atkurdamas imperiją, pasitelkęs dujotiekius, V. Putinas nusižengė pažadui, kad vystys santykius su kaimynais prekybinės ekonomikos pagrindu. Sunkiai apskaičiuojama pastarojo sprendimo kaina gali tapti sunkia našta Rusijos ekonomikai. Įtakos buvusiose sovietinėse respublikose pirkimas prisidėjo prie ilgo „faraoniškų“ biudžetinių išlaidų sąrašo: Sočio olimpiada, 2018 m. pasaulio futbolo čempionatas, milžiniška persiginklavimo programa, socialinės išlaidos ir kt.

Susidūręs su lėšų trūkumu, V. Putinas nusprendė gauti jų iš Nacionalinės gerovės fondo – valstybinio fondo, papildomo iš naftos gaunamomis pajamomis, skirto rusų pensijų finansavimui.
Galbūt per kasmetinę spaudos konferenciją V. Putinas sugebės įtikinti tautą, kad šalies prestižas kainuoja keleto milijonų šalies gyventojų pensijas?

„Ukraina skaudančia širdimi sutiko tuoktis su Rusija“, - rašo „The Washington Times“.

„Mes stebime protesto akcijas, rengiamas jaunų žmonių, kuriems ne tas pats, kas vyksta Kijevo Maidano aikštėje, mes nuoširdžiai palaikome jų siekimą užmegzti partneriškus santykius su Vakarais. Šie ukrainiečiai, ypač jaunimas, norėtų mėgautis laisvu ir lengvu vakarietišku gyvenimu.“

Kijevo gyventojos įteikė Rusijos Federacijos ambasadoriui didelį moliūgą, simbolizuojantį ukrainietišką paprotį teikti moliūgą atstumtam gerbėjui. Ukraina su „santuokos‘ sąlygomis sutiko priremta prie sienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė 15 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 37 mlrd. litų) vestuvinę dovaną. Dabar jaunieji ukrainiečiai baiminasi, kad V. Putinas juos dar giliau įtrauks į sovietinę orbitą.“

V. Janukovyčius, jausdamas stiprų Maskvos spaudimą, atsisakė pasirašyti sutartį su ES, o kai prasidėjo protestai, atsakė buldozeriais, kuokomis ir vandensvydžiais. Gerai, kad bent šį kartą JAV palaikė gėrio šalininkus.

„V. Putinas – protingas politikas, jis pateikė siūlymą, kurio Ukraina negalėjo atsisakyti. Jis tikina, kad ekonominiai pažadai nesusiję su jokiomis sąlygomis dėl stojimo į Muitų sąjungą. Tačiau ukrainiečiai suvokia tiesą.“

„Amerikiečiai palaiko ukrainiečius, tačiau daro tai atsargiai. Prisiminimai, susiję su Hitlerio laikų Ukraina, ypatingai skausmingi žydams. Daugelis ukrainiečių noriai dalyvavo naikinant žydus.

„Istorija pamirštama lėtai, tačiau jaunimo svajonės, lūkesčiai, kurių kol kas neišsklaidė negailestinga patirtis, kažin ar užges. Rusams turbūt teks suprasti, kad tai ne istorijos pabaiga, o tik jos pradžia.“

„Pasaulio bokso čempionas vadovauja protestams Kijeve ir tikina, kad V. Janukovyčiaus vyriausybė neilgai trukus ims daryti nuolaidas“, - taip rašoma interviu, kurį Vitalijus Klyčko davė ABC.

V. Klyčko nuomone, Rusijos finansinė pagalba – tai tik tvarstis, kuris neišspręs Ukrainos ekonominių problemų, o Muitų sąjunga – geostrateginis Maskvos projektas, jis neturi nieko bendro su Ukrainos interesais.

V. Klyčko teigimu, galbūt eurointegracijos rezultatus galima bus pamatyti ne iš karto, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji bus palankesnė reformoms, ekonominiam vystymuisi ir pagarbai piliečių teisėms.

Tuo tarpu Rusija pagrasino užverti savo rinką Ukrainai, jei ši pasirinks europietišką ateitį.

„Tačiau mes negalime pasiduoti V. Putino šantažui. Be to, modernizavę pramonę, mes bet kuriuo atveju prarasime Rusijos rinką“, - patikino V. Klyčko.

V. Klyčko įsitikinimu, labai svarbu, kad opozicija sutartų dėl vieno kandidato į prezidentus. „Jei išskaidysime pajėgas, galime pralaimėti žaidimą“, - sakė jis bei patikino, kad ketina balotiruotis į prezidentus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA