„Man yra nesuvokiama, kaip religinės apeigos gali vykti tik saugant policijai.“
„Antisemitizmas – priežastis, kodėl noriu išvykti iš Vokietijos, nes privalau apsaugoti savo šeimą nuo bet kokio pavojaus.“
„Antisemitiškus įžeidinėjimus man teko patirti ne iš neonacių ar kairiųjų politinių pažiūrų asmenų, o iš eilinių žmonių, besilaikančių politinio centro.“
Kaip žydams sekasi gyventi Europoje? Ar jie gali puoselėti religines tradicijas be jokių apribojimų? Su kokiais įžeidinėjimais, diskriminacija bei neapykanta persmelktais nusikaltimais jie susiduria, praėjus 75-eriems metams po „Krištolinės nakties“ pogromų, taip pat vadinamų „Lapkričio pogromais“ pradžios?
Kaip rašo „Der Spiegel“, Vienoje įsikūrusi ES Fundamentalių teisių agentūra paskelbė pranešimą pavadinimu „Diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai prieš žydus ES šalyse narėse: antisemitizmo patirtys bei suvokimas.“ Internetinio tyrimo metu buvo apklausti 5 847 savanoriai asmenys, įvardiję save žydais, gyvenančiais Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Tai valstybės, kuriose, kaip skaičiuojama, gyvena 90 proc. Europos žydų.
Kovojant su antisemitizmu
Tyrimo rezultatuose pateikiamos įžvalgos dėl suvokimo, patirčių bei savęs įvardijimo kaip Europos žydai. Šis tyrimas nepateikia konkrečių antisemitiškų išpuolių skaičiaus, tačiau yra orientuotas į jaučiamą tokių išpuolių pavojų bei kaip stipriai šis keliamas nerimas veikia šių asmenų gyvenimą.
Du trečdaliai respondentų (66 proc.) teigia, kad antisemitizmo problema egzistuoja Europoje, o daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) pastebi antisemitinio žiaurumo augimą pastaruosius penkerius metus šalyse, kuriose jie gyvena.
Beveik pusė respondentų (46 proc.) bijo verbalinių išpuolių ar priekabių viešoje vietoje dėl to, kad yra žydai, tuo tarpu trečdalis respondentų (33 proc.) nerimauja dėl fizinių išpuolių.
Apie 50 proc. apklaustųjų mokyklinio amžiaus vaikų ir senelių nerimauja, kad jų vaikai gali tapti antisemitinių verbalinių išpuolių ar priekabių aukomis, pakeliui į ar iš mokyklos, jei jie dėvi matomus žydiškus simbolius viešumoje.
Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra girdėję ar kažkas jiems yra teigęs, jog holokaustas – tai mitas ar jo mastas yra perdėtas.
Apie ketvirtadalis (26 proc.) respondentų teigia, jog jie yra patyrę kurią nors iš antisemitinių priekabių formų per pastaruosius vienerius metus, o 4 proc. teigia, kad yra patyrę fizinį smurtą ar grasinimus dėl smurto per tą patį laikotarpį.
Beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų patyrė diskriminaciją per pastaruosius 12 mėnesių dėl to, kad yra žydai.
Tarp dirbančių respondentų, 11 proc. teigia, kad tikisi, jog gali patirti diskriminaciją darbovietėje dėl to, kad yra žydai, o 10 proc. teigia, kad tai jau yra tapę priežastimi ieškoti kito darbo.
Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar šie atvejai pateko į oficialią statistiką. Didžioji dauguma respondentų (82 proc.) teigė, kad nepranešė apie labiausiai juos paveikusius incidentus jokiai organizacijai ar institucijai.
Vokietijoje nusikaltimų registravimo tarnyba KPMD užfiksavo antisemitinių nusikaltimų mažėjimą nuo 2009 m., tačiau iš tikrųjų ši oficiali statistika nieko nesako apie Vokietijoje gyvenančių žydų situacijos įvertinimą. ES Fundamentalių teisių agentūros pateiktais duomenimis, 63 proc. žydų tautybės respondentų Vokietijoje vengia „dėvėti, turėti su savimi ar rodyti dalykus, galinčius padėti žmonėms identifikuoti juos kaip žydus viešumoje“. Taip pat 25 proc. jų teigia, kad per pastaruosius penkerius metus yra pagalvoję apie emigravimą iš Vokietijos, nes šioje šalyje jie nesijaučia saugūs.
Kalbant apie sąlyginį antisemitizmo problemos rimtumą, Vokietija – vienintelė šalis, kurioje, didžiosios dalies (61 proc.) respondentų nuomone, tai – didžiausia problema. Respondentai iš kitų septynių šalių mano, kad nedarbas – daugiausiai įtampos kelianti problema.