Manoma, kad jei cigaretės skersmuo būtų ne mažesnis nei 7,5mm, į jas nebūtų dedama jokių skoninių priedų ir 75 proc. pakuotės būtų skirta įspėjamiesiems tekstams bei piešiniams apie rūkymo padarinius, rūkorių skaičius sumažėtų. Šie ir daugelis kitų pakeitimų apibrėžti Tabako direktyvoje, kuri jau šių metų rudenį skinsis kelią per balsavimą visame Europos Parlamente.
Tokie kardinalūs veiksmai sukelia didelį pasipiktinimą Europoje, Tabako direktyvos priešininkai mano, kad tokios griežtos priemonės neturės jokios įtakos rūkorių skaičiui. Tačiau naujienų portalas neurope.eu paskelbė neseniai atlikto naujo viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, kuris parodė, kad standartizuoti cigarečių pakeliai skatina rūkalius atsisakyti šio žalingo įpročio.
Tyrimas buvo atliktas 2012 metų lapkritį Australijos Viktorijos valstijoje, prieš įgyvendinant naują cigarečių pakuočių schemą. Jame dalyvavo 536 rūkaliai.
Australija buvo pirmoji šalis, kur pristatyta idėja suvienodinti cigarečių pakuotes. Tyrimo, kurį atliko „BMJ Open“, tikslas buvo išsiaiškinti, kokią įtaką toks įstatymas turės rūkantiems australams.
Nustatyta, jog, jeigu cigaretės parduodamos vienoduose pakeliuose, ant kurių nematyti prekės ženklų ar kitų išskirtinių ženklų, gamintojo pavadinimas užrašomas tokiu pat šifru, o ant pakelių taip pat yra perspėjimai dėl rūkymo žalos, jos tampa ne tokios patrauklios vartotojams, ir jie lengviau atsisako nikotino.
Tyrimo rezultatai skelbiami Jungtinei Karalystei neseniai atsisakius planų suvienodinti cigarečių pakuotes. Sklandė gandai, jog planams koją pakišo šalies ministro pirmininko Davido Camerono bičiulis, konservatorius Lyntonas Crosby.
Jungtinės Karalystės sveikatos reikalų sekretorius Jeremy Huntas tada sakė laukiantis tyrimo Australijoje rezultatų – esą tik tada galėsiąs nuspręsti, koks bus šio įstatymo projekto likimas.
72 proc. tyrime dalyvavusiųjų – rūkaliai, rūkę cigaretes iš suvienodintų pakelių. Paaiškėjo, jog net 81 proc. jų kiekvieną dieną vis rimčiau svarstė galimybę mesti. Anksčiau apie tai esą tiek negalvojo.