Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Turkijos vėliava

Turkija verčia eurointegracijos epo puslapius

Lapkričio 5 d. Briuselyje po trejų metų pauzės atnaujinamos derybos dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą (ES). Pirmą kartą ši šalis padavė paraišką 1987 d., tačiau iki pat dabar negavo teigiamo atsakymo iš esmės dėl to, kad nesureguliavo santykių su ES šalimi nare Kipru.

Dar visai neseniai buvo reiškiamos abejonės dėl musulmoniškos Turkijos dalies europietiškų vertybių palaikymo. „Euronews“ savo komentarus šiuo klausimu pateikė Turkijos ministras ES reikalams Egemenas Bagisas:

„Po to, kai savo prieštaravimus atsiėmė Prancūzija, Turkijos eurointegracijos procesas pagaliau pajudėjo iš mirties taško. Mes verčiame naują 22-ąjį mūsų derybų dėl narystės ES skyrių. Šis skyrius skirtas regioninei savivaldai. Jei ne politinės mūsų ES partnerių pretenzijos, mums lengvai pavyktų atversti 12 iš 16 blokuotų skyrių. Spalio 16 d. ES paviešino ataskaitą apie tai, kaip Turkija vykdo jai iškeltus narystės ES reikalavimus. Pirminis ataskaitos variantas buvo persismelkęs negatyviu, pesimistišku ir išankstinėmis nuostatomis pasižyminčiu požiūriu į mūsų šalį. Po to, kai rugsėjo 30 d. Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė demokratizacijos priemonių paketą, kai kurios jėgos, nusistačiusios prieš Turkiją, neteko savo argumentų. Ataskaita dėl Turkijos tapo daug palankesnė. Mūsų valstybė aiškiai pademonstravo savo lojalumą demokratizacijai bei atvirumui prieš visą pasaulį.“

1974 m. Turkija okupavo šiaurinę Kipro dalį ir iki pat dabar atsisako pripažinti pietinės Graikijai priklausančios Kipro dalies valdžios teisėtumą. Dėl šio priežasties ES ir Turkijos santykiai lieka neutralūs.

2004 m. Kipro Respublika įstojo į ES. „Iki šių metų pabaigos pasirodys naujasis planas dėl situacijos padalintame Kipre sureguliavimo. Buvęs planas, paruoštas buvusio Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Kofi Annano, pasirodė nepriimtinas konfliktuojančioms pusėms. Tikiuosi, kad pirmaisiais 2014 m. mėnesiais abejose Kipro dalyse bus įvykdytas referendumas dėl naujojo plano.

Jei graikiškos kilmės kipriečiai ir turkiškos kilmės kipriečiai palaikys šį planą per referendumą, bus automatiškai pašalintos kliūtys dėl 14-ojo ir 16-ojo ES ir Turkijos derybų skyrių. Tai nesuteiks galimybės duoti galutinio atsakymo į Kipro klausimą, tačiau Turkijos įstojimo į ES procesas bus žymiai sutrumpintas. Bet kuriuo atveju mes tęsime reformas šalies viduje, nes mums yra labai svarbu įstoti į ES“, - tęsė E. Bagisas.
Visa eilė ES valstybių narių lyderių sukritikavo R. T. Erdogano vyriausybę dėl žiauraus elgesio su neseniai įvykusio protesto Stambule dalyviais. Turkija paraginta gerbti žmogaus teises ir laisves.

„Kiekviena valstybė, net ir demokratiška ir atvira, privalo laikas nuo laiko vykdyti reformas tam ,kad būtų žengiama koja kojon su laiku. Turkijai dar reikia sureguliuoti religinės alavitų mažumos padėtį , reikia peržiūrėti santykius tarp karinės ir pilietinės valdžios, taip pat būtina patobulinti įstatymą dėl žodžio laisvės. Mes jau įvykdėme keturis teisinės sistemos reformos etapus. Gali būti, kad prireiks ir penktojo. Turkijai reikia dar daug ką pasiekti demokratizacijos sferoje tam , kad ši šalis atitiktų europietiškus standartus. Tačiau nepamirškime, kad jau nukeliavome ilgą kelią“, - patikino E. Bagisas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA