Net praėjus dešimčiai metų po antrosios kampanijos Čečėnijoje, daugelis čečėnų mano, kad situacija šioje šalyje beviltiška.
Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas vykdo ypatingai griežtą politiką, valstybėje įsivyravusi kapines primenanti ramybė, net „prabangūs naujai pastatytų dangoraižių ir mečečių fasadai“, kaip teigia šiuo metu Berlyne gyvenantis buvęs Čečėnijos Respublikos viceprezidentas Saidas Hasanas Abumuslimovas, „negali nuslėpti Čečėnijoje karaliaujančios savivalės, o R. Kadyrovo režimas kelia baimę, žmonės nebeturi jokios vilties.“
Leidinys "Der Spiegel“ pateikia šešių čečėnų pasakojimus apie priežastis, dėl kurių jie nusprendė palikti gimtinę. Dalis vardų, pačių čečėnų prašymu, pakeisti, nes šie nerimauja dėl savo giminaičių ir artimųjų.
43-ejų Asia, viena auginanti tris vaikus, ketina išvažiuoti į Vokietiją, kai tik jos teroristinio akto rengimu kaltinamas sūnus išeis į laisvę. „Iš pradžių mes galvojome, kad viskas bus išsiaiškina“, - pasakoja moteris.
„Tačiau policininkai, vykdę mano sūnaus Jusupo apklausą, patys pakišo sprogmenį į sodą. Jie pridėjo prie brolio galvos pistoletą ir pareikalavo, kad šis paliudytų prieš Jusupą“. Teisme, kaip pasakoja Asia, Jusupas prisipažino, kad jo parodymai buvo išgauti kankinimais ir panaudojus elektrošoką.
Dar vienas Čečėnas, kuris jau yra atvykęs į Vokietiją, pageidavo neprisistatyti dėl to, kad bijo R. Kadyrovo parankinių. Jie, kaip pasakoja bėglys, laikė vyrą tris dienas, kankino bei mušė jį tol, kol jis nepasirašė reikiamų dokumentų.
30-metis Adamas taip pat jau Vokietijoje. Jaunas vyras sėdėjo kalėjime dėl to, kad paslėpė Kalašnikovo automatą, priklausiusį jo dėdei.
„Dėdė nebuvo radikalusis ekstremistas, jis tik buvo Džocharo Dudajevo pasekėjas“, - prisipažįsta Adamas. Sprendimą išvykti į Europą jis priėmė tada, kai sužinojo, jog jo vardas įtrauktas į „mirtininkų sąrašą“.
Dar vienas čečėnas, sutikęs duoti interviu tik su anonimiškumo sąlyga, yra visiška Adamo priešingybė. „Aš kilau karjeros laiptais R. Kadyrovo valdomuose teisėsaugos organuose, mano šeima turėjo pinigų ir įtakos, tačiau kartą R. Kadyrovas įsakė mus nužudyti, iki šiol nežinau, kodėl“, - pasakoja vyras. Šiuo metu buvęs saugumo organų pareigūnas kartu su šeima ketina bėgti į Vokietiją.
25-erių darbininkas Arbi jau yra buvęs Vokietijoje, į šią šalį jis vyko kartu su šeima, tikėdamasis, kad Vokietijos gydytojai jo žmonai pritaikys kojos protezą. Tiesa, Arbi buvo iš Vokietijos deportuotas. Kelionė į Vokietiją, dėl kurios šis jaunas vyras pardavė savo seną automobilį ir visas turėtas statybines medžiagas, jam kainavo 5 tūkst. eurų (daugiau nei 17 tūkst. litų). „Dar teko duoti pusantro tūkst. eurų (daugiau nei 5 tūkst. litų) kyšį už užsienio pasus“, - prisipažįsta Arbi.
Šeštajam savo istoriją sutikusiam papasakoti čečėnui teko išvykti iš Čečėnijos dėl to, kad jis gyveno šalia vietos policijos nuovados viršininko, kuris buvo nušautas.
„Po to buvo suimta daugybė jaunų vyrų, tarp jų ir aš“, - pasakoja bėglys. „Manęs buvo reikalaujama išduoti žudiko vardą, tačiau aš jo nežinojau. Kiti iš viso buvo verčiami prisipažinti įvykdę žmogžudystę“.