Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (62)
Trylika priežasčių, kodėl narystė ES yra naudinga

Trylika priežasčių, kodėl narystė ES yra naudinga

Lietuva – Europos sąjungos (ES) narė jau aštuonerius metus. Netrukus ji pirmininkaus ES Tarybai, o 2015 metais planuoja įsivesti eurą – vieningą euro zonos valiutą. Tačiau neretai lietuviai pasisako neigiamai apie narystę ES ir mano, kad verčiau Lietuva nebūtų stojusi į „dar vieną sąjungą“, nes nežinia, kokia iš tos narystės nauda.

Economicshelp.org pateikia trylika priežasčių, kodėl narystė ES yra naudinga šalims. Pasirodo, kartais tą naudą žmonės jaučia, tačiau nesupranta, kad ją suteikia narystė ES.

1. Taika tarp valstybių: ES šalys daugiau taip nekonfliktuoja, kaip praeityje. Išskyrus Jugoslaviją (kuri tuomet nebuvo ES narė), Europa sugebėjo užsigydyti skilimus, kurie taip skausmingai buvo išryškėję per abu Pasaulinius karus XX amžiuje. 2012 metais Europos Sąjunga pelnė Nobelio taikos premiją.

2. Tokių šalių kaip Portugalija, Airija ir Ispanija ekonominė pažanga. Šios šalys dideliais žingsniais pasivijo kitas savo kaimynes Europoje. Griuvus Berlyno sienai, tokiose Rytų Europos šalyse kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija realusis BVP taip pat pradėjo sparčiai augti.

3. Laisvoji prekyba ir mokestinių barjerų panaikinimas padėjo sumažinti išlaidas ir kainas vartotojams. Pavyzdžiui, daugiau kaip 60 proc. Didžiosios Britanijos eksporto vyksta į ES. Nuo 1992 metų prekyba ES viduje išaugo 30 proc.

4. Aplinkos apsaugos susitarimais siekiama spręsti tokias aplinkosaugos problemas kaip rūgštūs lietūs ir pasaulinis atšilimas, pavyzdžiui, yra įsipareigojimas, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 20 proc.

5. Laisvas darbo jėgos ir kapitalo judėjimas padėjo sukurti lankstesnę ekonomiką. Pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai ir Airijai imigrantai iš Rytų Europos davė daug naudos. Bumo laikotarpiu daug žmonių iš Rytų Europos emigravo į Airiją, bet prasidėjus 2009 metų recesijai, sugrįžo namo.

6. Narystės perspektyva padėjo modernizuoti Turkiją. Kopenhagos kriterijai verčia įsipareigoti žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir rinkos ekonomikai. Perspektyvos tapti ES nare skatina valstybes įstatymais užtikrinti žmogaus teises.

7. ES yra viena stipriausių ekonominių zonų. Ji sudaro 20 proc. viso pasaulio BVP, kurį sukuria 6 proc. pasaulio gyventojų.

8. ES leido žmonėms laisvai keliauti per nacionalines sienas. Tai palengvino ir atpigino prekybą bei turizmą. Anot Europos Komisijos, daugiau kaip 15 mln. ES piliečių persikėlė į kitas ES šalis dirbti ar mėgautis senatve.

9. 1,5 mln. jaunų žmonių, padedami „Erasmus“ programos, dalį studijų baigė kitoje ES šalyje. Galimybę studijuoti užsienyje teigiamai vertina 84 proc. ES piliečių.

10. Lengviau panaudoti kvalifikaciją skirtingose valstybėse narėse. Tai palengvina darbą užsienyje, nes nereikia persikvalifikuoti.

11. Abipusis saugumo standartų ir taisyklių pripažinimas padėjo įmonėms sumažinti išlaidas. Tai suteikė postūmį mažoms ir vidutinio dydžio bendrovėms, kurių veikla priklauso nuo mažų eksporto kaštų.

12. Europos socialinė chartija gina darbuotojų teises, numatydama maksimalų savaitės darbo valandų skaičių, teisę į kolektyvines derybas ir sąžiningą atlygį už darbą.

13. ES šalys yra tarp aukščiausias pozicijas užimančių valstybių Žmonių socialinės raidos indekse, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis. Šis indeksas leidžia nustatyti socialines pragyvenimo sąlygas valstybėje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA