Šį šeštadienį Estija pabudo ne tik nusėta šampano kamščiais ir šventinių petardų likučiais, bet ir būdama septynioliktąja euro zonos nare iš 27 ES narių. Dar dvi savaites prekyba Estijoje galės vykti ir kronomis, ir eurais, bet grąža bus duodama tik eurais.
Pasak verslo naujienų portalo balticbusinessnews.com, Talino miesto centre likus kelioms dienoms iki oficialaus euro įvedimo buvo pastatyta „šventoji euro karvė“ – karvės formos robotas, kuris leidžia keisti kronas į eurus. Karvę sukūrė Talino universiteto technologijos centras kartu su Estijos media menininkų sąjunga. Karvei kroną reikia įkišti snukin, o euras po kurio laiko išrieda per kitą galą.
Kronos į eurus keičiamos santykiu 1:1, nors oficialus valiutos kursas yra 15,6466 kronos už eurą. Kritikų teigimu, euras ilgą laiką buvo Estijos vyriausybės ir centrinio banko „šventasis gralis“ arba „šventoji karvė“.
Tuo tarpu vyriausybė dykai pridalijo skaičiavimo mašinėlių, kurie gyventojams padės suvokti naujas kainas tikruoju kronos ir euro kursu.
Naujienų agentūros AP teigimu, Estija tampa ne tik viena mažiausių euro zonos narių, bet ir pati neturtingiausia. Kita vertus, Estijos prisijungimas prie eurą turinčių šalių komandos neva turi simbolinę reikšmę – parodo, kad euro zona plečiasi ir per giliausią per pastaruosius 12 metų krizę.
Estija parodė nusiteikimą imtis euro zonos narei pritinkančių įsipareigojimų: finansų ministras Jurgenas Ligis pranešė, kad ši šalis pradės derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl iki kone 130 mln. eurų paskolų garantijos Airijai. Tai – didžiulis įsipareigojimas šaliai, kurios metinis biudžetas viso labo siekia 6 mlrd. eurų.
Suomiai trina rankas
Apie Baltijos šalis rašantis portalas baltic-course.com cituoja Suomijos dienraštį „Helsingin Sanomat“, teigiantį, kad Estijos įsijungimas į euro zoną greičiausiai pritrauks Suomijos smulkiuosius ir vidutinio dydžio verslininkus investuoti šioje mažytėje Baltijos valstybėje.
Pasak Suomijos prekybos rūmų vadovo Pasi Harttunen, praėjusiais metais iki 50 darbuotojų turinčios įmonės jau pradėjo ramiai perkėlinėti veiklą iš Suomijos į Estiją. Euro įvedimas esą tik sustiprins jų tikėjimą, kad Estija bus pajėgi susitvarkyti su savo finansiniais įsipareigojimais
Estija bus artimiausia šalis Suomijai, kurios oficiali valiuta euras (kitos kaimynės Skandinavijos šalys Norvegija ir Švedija turi kronas, Rusija rublį). Tai, tikimasi, paskatins ir turizmą, auganti susidomėjimą Talinu pradėjo rodyti investuotojai į nekilnojamąjį turtą.
Kitos eilėje – Lietuva ir Latvija
Reuters naujienų agentūra vertina, kad Estija greičiausiai bus paskutinė „šviežia“ euro zonoje bent kelerius artimiausius metus, nes kitas jos Rytų Europos kaimynes krizė pažeidė stipriai.
Lietuva ir Latvija kol kas planuoja eurą įsivesti 2014 metais.
Kitose Rytų Europos šalyse, pasak agentūros, dar daugiau netikrumo: jos kada nors ketina pereiti prie euro, bet tos dienos neskubina. Jos nori palaukti ir pamatyti, kaip tokių šalių kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija įsiskolinimo problemos paveiks euro zoną, nenori atsisakyti naudos iš galimybės reguliuoti valiutos kursą. Be to, jos jau pamatė, kad savaime buvimas euro zonoje pigesnio skolinimosi valstybės deficitui finansuoti neužtikrina, teigia investicinis bankas „JP Morgan“.
„Yra daugiau grėsmių esant euro zonoje, nei esant už jos“, - Lenkijos centrinio banko vadovas Marekas Belka pareiškė praėjusią savaitę. Lankstus valiutos kursas, kuris leido zlotui atpigti per krizę, laikoma viena iš priežasčių, kodėl Lenkija pernai buvo vienintelė ES šalis, išvengusi recesijos. Panašūs žodžiai nuskambėjo ir iš Čekijos premjero Petro Nečo lūpų.
„Čekai visada atsargiai žvelgė į euro įvedimą, lenkai taip pat tampa atsargesniais“, - teigia vyriausiąsias „Capital Economics“ ekonomistas Neilas Shearingas. Jo vertinimu, jeigu euro zona išsilaikys, kitos į ją įsijungsiančios šalys greičiausiai bus Latvija ir Lietuva, kurių ekonomikos, perspektyvos, valiutų valdymas ir istorinė patirtis panaši į Estijos.
Atnaujintu „JP Morgan“ vertinimu, Vengrija ir Lenkija eurą įsives ne anksčiau 2019 metų, Čekija – ne anksčiau 2020 metų. Euro įvedimo prognozės nusikėlė penkeriais metais į priekį, palyginti su tuo, ką bankas prognozavo 2010 metų pradžioje.
Išgyveno krizę, išgyvens eurą
Kiek daugiau nei milijoną gyventojų turinčiai šaliai priklausymas euro klubui yra geresnis pasirinkimas nei netikrumas išlaikant nacionalinę valiutą kroną, teigia Reuters.
Estai tikisi sutaupyti šiek tiek lėšų pinigų pervedimams. Paskolomis būstus įsigiję estai, kurių pirkinius daugiausiai finansavo didieji Šiaurės bankai, tokie kaip „Swedbank“, SEB ir „Nordea“, mokės mažiau palūkanų. Šios paskolos jau neva pervestos į eurus.
„Esame tikri, kad euras Estijoje sustiprins užsienio prekybą. Dabar žmonės švaisto pinigus keisdami kronas į eurus, bet to nebereikės“, - „Reuters Insider“ teigė Estijos premjeras Andrusas Ansipas.
Planuoja augimą
Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas teigia, kad, Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prognozėmis, euro įvedimas per artimiausius kelis dešimtmečius paspartins Estijos ūkio augimą 0,15-1 procentu kasmet.
„Aštuoniasdešimt procentų mūsų užsienio prekybos vyksta Europos Sąjungoje. Bendra rinka teikia daug naudos mums visiems, Estijos verslininkai gali lengviau parduoti savo prekes, kurti darbo vietas“, - teigė ministras.
Estijos valstybės skola ir biudžeto deficitas yra vienas žemiausių euro zonoje. Tam, kad atitiktų euro įvedimo kriterijus, A. Ansipo centro dešinioji vyriausybė apkarpė biudžetą maždaug 9 procentais bendrojo vidaus produkto (BVP). Infliacija po to, kai BVP 2009 metais susitraukė 14 procentų, taip pat smuko.
Kitąmet Estijos centrinis bankas šaliai prognozuoja 3,9 procentų augimą. Andreso Kasekampo, Estijos užsienio reikalų instituto direktoriaus, teigimu, euras sustiprins Estijos poziciją ir santykiuose su Rusija.
„Mūsų užsienio politikos tikslas yra priklausyti tiek tarptautinių organizacijų ir klubų, kiek tik įmanoma, kad niekada daugiau nebūtume izoliuoti ar neatsidurtume be draugų“, - sakė jis "Reuters".
Estai žada pratintis
„Pasiilgsiu kronos, bet tik todėl, kad esu prie jos įpratęs. Priprasiu ir prie euro, juolab, kad jis naudingesnis keliaujant“, - "Reuters" teigia 18 metų studentas Reio Maesalu, kuriam tiek pat metų, kiek ir kronai, su kuria atsisveikinama.
Ši naujienų agentūra pažymi, kad, nepaisant demonstruojamo entuziazmo, visuomenės apklausų rezultatai euro atžvilgiu įvairūs.
„Mes jungiamės į euro zoną blogiausiu įmanomu metu ir apskritai negalime būti tikri, kad euro zona po kurio laiko vis dar egzistuos. Net ir kitais metais yra didelė reformų tikimybė“, - teigia teisininkas Anti Poolametsas, vadovaujantis kampanijai prieš euro įvedimą.
Pasak bbc.co.uk, su žurnalistais bendraudamas A.Poolametsas dėvi marškinėlius su užrašu „Ilgo gyvenimo Estijos kronai, nugalėkime Europos rublį (angl. „long live the Estonian Kroon, down the European Rouble").
A.Poolametso atlikta apklausa rodo, kad 53 procentai Estijos gyventojų yra prieš euro įvedimą. Vyriausybės atlikta apklausa rodo, kad eurą remia 54 procentai gyventojų.
Pastaruosius kelis mėnesius tvirtai didėjusi infliacija taip pat sustiprino nerimą, kad tai lėmė artėjantis euro įvedimas. Vyriausybė tuo tarpu rodo pirštu į kylančias pasaulines maisto ir energetikos kainas.
Infliacija, prognozuoja AP, Estijoje šiemet augs, o, TVF vertinimu, kol kas didesnių pokyčių darbo rinkoje, kurioje nedarbas siekia apie 15 procentų, taip pat nebus, dėl „paklausos neatitinkančių darbo jėgos įgūdžių ir menko darbo ieškančiųjų mobilumo“.
Talino meras Edgaras Savisaaras tvirtina, kad estai moka didžiulę kainą už euro įvedimą, verčiami premjero A.Ansipo vyriausybės.
„Vartojimo mokesčių pakėlimas, biudžeto išlaidų mažinimas susilpnino Estijos ekonomiką ir žmonių finansinę padėtį“, - teigia E.Savisaaras.
Anot jo, vyriausybė „ciniškai“ naudoja politiką, kuri neturi nieko bendro su europinėmis vertybėmis, o paprasčiausiai turtingus žmonės paverčia dar turtingesniais, nuskurdina vidurinę klasę ir mažas pajamas gaunančias šeimas.
"Reuters" apibendrina: apskritai kalbant, estai ramiai ir tyliai ruošiasi euro įvedimui, lygiai taip pat, kaip kad jie tyliai iškentė dvi recesijas – vieną po Sovietų Sąjungos žlugimo ir kitą 2009 metais.