"Net ir prieš ekonominę krizę mes pastebėjome gana didelį skirtumą tarp valstybių teikiant sveikatos apsaugos paslaugas. Tų skirtumų mažinimas ir naikinimas bus mano veiklos prioritetas", - Eltai teigė J. Dalli per Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konferenciją Parmoje.
Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras įžvelgia ekonominės krizės neigiamus efektus kai kuriose Europos Sąjungos narėse. Jis teigė labai blogai vertinantis finansavimo karpymą įvairių ligų prevencijų programoms, nes, pasak jo, neturint sveikų piliečių ir "sveikos" ekonomikos neįmanoma sukurti.
"Dėl ekonominės krizės kai kurios valstybės narės, deja, pradėjo mažiau finansuoti įvairias iniciatyvas, ypač ligų prevencijos srityse. Mūsų manymu, tai yra labai blogai. Pirmiausia todėl, kad mes tikime, jog investicijos į prevenciją yra raktas į tvarią piliečių sveikatą ateityje, tai sumažina išlaidas sveikatos apsaugos paslaugų teikimui", - Eltai teigė J. Dalli.
Pasak Europos komisaro, ekonomika negali vystytis, kai piliečiai nėra sveiki.
"Geras ekonomikos pagrindas - sveiki piliečiai, jei jūsų piliečiai nėra sveiki, tada ekonomikos atsigavimas ir progresas negali būti pasiektas", - teigė J. Dalli.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje, nepaisant to, kad dėl krizės bendras Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas mažėjo 8,7 proc., lėšų prevencinėms programoms skirta daugiau nei pernai. Šiemet prevencinėms programoms skirta 32,7 mln. litų, pernai - 27 mln. litų. Prevencinių programų finansavimas mūsų šalyje pamažu didėja nuo 2004-ųjų.
J. Dalli yra žinomas Maltos politikas, daugiametis Ministrų kabineto narys. Prieš tapdamas eurokomisaru jis yra vadovavęs įvairioms ministerijoms - finansų, socialinės apsaugos, užsienio reikalų.