Ministrai teigė, jog iš daugybės atskirų sutarčių tarp ES ir Šveicarijos sudaryta sistema „aiškiai pasiekė savo ribą“. Šveicarai atkirto, kad susitarimai „puikiai veikia“, bet pripažino, kad reikėtų ką nors daryti, kad santykiai taptų nuoseklesni ir darnesni.
Šveicarija dalyvauja vieningoje ES rinkoje pagal maždaug 120 atskirų sutarčių, kurių kiekviena reglamentuoja vis kitą sritį. Ši sistema ilgai tiko abiems pusėms, tačiau pastaruoju metu ES ėmė spausti Šveicariją parengti vieną plataus masto bendradarbiavimo susitarimą. Liepos mėnesį Europos tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy perspėjo Šveicariją, kad ši turėtų perimti ES teisės sistemą – acquis communautaire, jei nori, kad ES rinka jai liktų iki galo atvira.
ES ministrai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Šveicarija nenuosekliai taiko ES reikalavimus, įdiegia naujas priemones, kurios prieštarauja ES taisyklėms, konkrečiai išskirdami susitarimą dėl laisvo žmonių judėjimo. Jie reikalavo panaikinti apribojimus, pavyzdžiui, reikalavimą, kad kitų šalių piliečiai iš anksto praneštų apie savo atvykimą ir lauktų aštuonias dienas, kol tvarkomi dokumentai.
Šveicarai atsakė, kad šios priemonės „apskritai atitinka“ reikalavimus ir yra „reikalingos, kad būtų apsaugoti atlyginimai bei darbo sąlygos“ šalyje. Jie pridūrė, kad kelios ES valstybės narės įdiegė panašias priemones, remdamosi direktyva dėl darbuotojų komandiravimo.
Ministrai taip pat priminė jau seniai aptarinėjamą klausimą dėl mokesčių sistemų kai kuriuose Šveicarijos kantonuose, kurias ES laiko nesuderinamomis su 1972 m. Laisvosios prekybos sutarties nuostatomis. ES nuomone, šios mokesčių sistemos sukuria išskirtines sąlygas kurti verslą šalyje, o ne kitose valstybėse narėse.
Šveicarija neigia, kad jų mokesčių sistemos trukdo sąžiningai konkurencijai. Jie teigia pateikę „konstruktyvių pasiūlymų“ šiam nesutarimui spręsti, tačiau mažiausiai viena valstybė narė juos atmetė.
Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama: „Mokesčių nuolaidos federaliniu mastu turi tik nežymų poveikį. Regionuose, kur taikomos tokios nuolaidos, gyvena tik 10% Šveicarijos gyventojų. Šveicarijos regioninės politikos priemonės netrukdo konkurencijai“.
Siekdamos pagerinti santykius, ypač šiose ginčytinose srityse, ES ir Šveicarijos valdžia sukūrė darbo grupę, kuri nagrinėtų galimybes, kaip supaprastinti dvišalius santykius. Pirmoji darbo grupės ataskaita turėtų būti pateikta iki šių metų pabaigos.
Tuo tarpu euro grupei pirmininkaujantis Jeanas-Claude Junckeris paragino Šveicariją prisijungti prie ES, interviu laikraštyje sakydamas, kad ES nepilna be šios Alpių šalies. „Tai geostrateginis absurdas, kad Europos žemėlapyje yra ši balta dėmė“, - politiką cituoja „Reuters“.