Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Švedija siūlo sankcijas Ukrainai
Autoriaus nuotr.

Švedija siūlo sankcijas Ukrainai

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas padarė galą Europos Sąjungos (ES) tylėjimui dėl potencialių sankcijų Ukrainai taikymo.

„Aš tokio scenarijaus neatmesčiau [...]. Žiūrėsime, kas bus toliau“, - atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sausio 20 d. sakė jis.

„ES turėtų ieškoti efektyvių priemonių kovai su korumpuotais politikais, kurių netrūksta ir Ukrainos politikos pasaulyje“, - patikino C. Bildtas.

„Manau, mes turėtume ieškoti įvairių priemonių, skirtų kovai su korupciniais pinigais [Ukrainoje]“, - pridūrė C. Bildtas.

Kaip rašo www.euobserver.com, Švedijos diplomatai atsisakė atskleisti daugiau detalių.
Remiantis Europos Sąjungos (ES) šaltiniu, vyko diskusijos dėl sankcijų Ukrainai taikymo, nes kelios valstybės iškėlė šį klausimą per pietus kilusioje diskusijoje. Tai pirmas kartas, kai šis klausimas buvo paliestas ES lygmeniu nuo to laiko, kai Ukrainoje prasidėjo protestų banga.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat paragino Ukrainą pakeisti naujuosius įstatymus, kriminalizuojančius opozicijos judėjimą.

Tačiau taip pat buvo pasakyta, jog ES vis dar pageidautų pasirašyti politinės asociacijos bei laisvosios prekybos sutartis su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, jei šis vis dar to pageidauja.

Savo ruožtu, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris buvo pesimistiškai nusiteikęs dėl ES siūlomų priemonių.

„Turime apsisaugoti nuo iliuzijos, jog tai per trumpą laiką pakeis situaciją“, - sakė jis.
ačiau jis patikino, kad mažai tikėtina, jog ES pakeistų šios šalies vykdomą politiką iki 2015 m. pradžios, kai įvyks rinkimai. „Šiuo metu Ukraina yra apsisprendusi. Matysime, ar po prezidentinių rinkimų galima bus ką pakeisti.“

C. Bildto pastabos tikrai nenukrito iš giedro dangaus.

JAV jau dabar įtraukė Ukrainos vidaus reikalų ministrą Vitalijų Zacharčenką ir dar 20 kitų Ukrainos valstybės pareigūnų į sankcijų sąrašo juodraštį.

Ukrainos protestuotojai sausio 20 d. piketavo prie ES ambasados Kijeve, ragindami imtis priemonių.

Pagrindinė Ukrainos opozicinė partija „Batkovščina“ garsiai kalba apie V. Janukovyčiaus aplinkoje vykdomą korupciją, t.y. naudojasi Austrijos ir Didžiosios Britanijos įmonėmis pinigų plovimui.
Remiantis kitos ES šalies narės valstybinio šaltinio pateikta informacija, atskiros ES valstybės gali taikyti vienašališkas priemones, kol bus priimtas bendras visos ES sutarimas šiuo klausimu.
„Valstybės gali turėti atskirus juoduosius sąrašus, paremtus valstybiniais sprendimais.“

„Būtų sudėtinga nusitaikyti į oligarchus, nes net ir valstybiniu lygmeniu privaloma aiškiai nurodyti, kodėl konkretus asmuo yra įtraukiamas į sąrašą, tai negali būti vien tik politinis sprendimas. Mano manymu, visų pirma į tokio pobūdžio sąrašus turėtų būti įtraukiami valstybės pareigūnai, atsakingi už jėgos panaudojimą prieš taikius gyventojus.“

Klausimas dėl to, kas turėtų būti įtraukiamas į tokius sąrašus, plačiai aptariamas Ukrainoje.
Kijeve įsikūrusio „Internews Ukraine“ mokslinių tyrimų centro mokslininkas Vladimiras Jermolenka teigia, kad visų pirma ES turėtų nusitaikyti į asmenis, kurie parėmė praėjusią savaitę priimtus prieš protestą nukreiptus įstatymus.

Jis įvardijo V. Zacharčenką ir dar penkis Aukščiausiosios Rados narius, priklausančius V. Janukovyčiaus vadovaujamai Regionų partijai: Aleksandrą Jefremovą, Vadymą Kolesničenką, Olegą Cariovą, Vladimirą Olejniką ir Michailą Čečetovą.

Taip pat V. Jermolenka pastebėjo, kad ES turėtų nepamiršti ir V. Janukovyčių palaikančius Ukrainos oligarchus, pavyzdžiui, Rinatą Achmetovą, kuris turi aktyvų Jungtinėje Karalystėje (JK).

„Kitų asmenų sąrašas [...] turėtų būti pateiktas Regionų partijai, o tai taptų aiškia žinute, jog, jei šiandieną vykstantys dalykai ir toliau tęsis, asmenų, kurių atžvilgiu bus imtasi sankcijų, sąrašas taps ženkliai ilgesnis“, - patikino V. Jermolenka.

„Šie žmonės reaguoja tik į jėgos panaudojimą“, - pridūrė jis.

ES užsienio reikalų ministrų dėmesys susitikimo metu buvo sutelktas į Afriką ir Artimuosius Rytus, todėl centro dešiniesiems priklausantis Europos Parlamento (EP) narys iš Lenkijos Krzysztofas Lisekas išreiškė apgailestavimą, jog užsienio reikalų ministrai palyginti mažai dėmesio skyrė temų, susijusių su Europa, aptarimui.

„Jei negalime teigiamai paveikti krizės, įsiplieskusios artimojoje kaimynystėje, tada kyla abejonių dėl ES vykdomos užsienio politikos“, - pridūrė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA